|
Sena bobutė iš savo malonės apdengia viso pasaulio žmones.
 Adata
1003  
|
|
Šeškas trumpulis juosta susijuosęs guli.
Žagarų ryšulėlis
1003
|
|
Tupi kampe kupetys, mergužėlių rūpestys.
Žlugtas
1003
|
|
Trys dešimtys kulia, o vienas varto.
Dantys ir liežuvis
1003
|
|
Vienas linkt, kitas lyžt, retadantis grybšt ir grybšt.
Šienpjovys, dalgis, grėblys
1003
|
|
Vienas bėga, vienas veja.
Dviratis
1003
|
|
Vienas atsistojęs, kitas išsižiojęs mosuoja ir į priekį svaido.
Grūdus vėto
1003
|
|
Vienas sako: aš žiemą pailsiu; antras sako: aš vasarą pailsiu; o trečias sako: man vis tiek.
Ratai, rogės, pavalkai
1003
|
|
Vūtų vatų daržinėj ant ratų.
Vadelės
1003
|
|
Žvengia žirgelis akmenėliu valomas.
Dalgį pusto
1003
|
|
Atsirita kamuolys, pilnas adatų prismaigstytas. Kas?
Ežys
1003
|
|
Dega visą dieną, bet nesudega
saulė
1003
|
|
Laukas nematuotas, Avys neskaičiuotos, Piemuo raguotas
Dangus, žvaigždės, mėnulis
1003
|
|
Kad atsikeltų, dangų paremtų, kad prašnekėtų, daug pasakytų, kad rankas turėtų, vagį pagautų ?
kelias
1003
|
|
Kietas kaip akmuo, lėtas kaip želmuo, visad namuose?
vėžlys
1003
|
|
Kalną sukasa, kasėjo nesimato. Kas?
Vėjas pusnį supusto
1003
|
|
Po kokiu medžiu kiškis slepiasi per lietų?
Po šlapiu
1003
|
|
Be rankų, be kojų palangiais beldžiasi, į vidų prašosi.
Vėjas
1003
|
|
Pilna laktelė baltų vištelių.
Dantys
1003
|
|
Kas negimęs, o miręs?
Adomas
1003
|
|
Aukso lenta praskilo, visas svietas sukilo. Kas?
Saulė patekėjo
1003
|
|
Ilgasnukė, mandrakojė šimtą rūbų dėvi.
Žąsis
1002
|
|
Iš vienos kertelės į kitą kertelę, kol atneša bačkelę.
Višta deda kiaušinį
1002
|
|
Išėjo be kirvio, be peilio, parsinešė dvi geldas, dvi paltis.
Riešutas
1002
|
|
Iššoko perukas iš balto akmenuko, apsirengęs šilko marškinėliais.
Viščiukas
1002
|
|
Kai gyvas buvau – visų bijojau, kai numiriau – žmogui ant galvos atsistojau.
Kiškis
1002
|
|
Liemuo be krūtinės, bet su širdim, su šimtais kojų ir tūkstančiais plaukų.
Medis
1002
|
|
Mažas žirgelis dideliais žingsniais bėga.
Žiogas
1002
|
|
Ritas rituolis per aukštus kalnus, per geležinį tiltą.
Žirnis ir arpas
1002
|
|
Simo duktė / jauna pana viena koja šimtą vyrų pakiloja.
Aguona
1002
|
|
Šalderiukas bulderiukas, trejais kailiniais apsivilkęs.
Svogūnas
1002
|
|
Vaitė raitė bajoraitė, suko gūžtą viso miško, dės kiaušinį šimtatrynį.
Agurkas
1002
|
|
Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais.
Medis
1002
|
|
Žaliašūbė, trumpasiūlė pro tvorą žiūri.
Dilgėlė
1002
|
|
Žemėj pūdė, žiemą šaldė, o vasarą giltinę atsiuntė.
Kvietys
1002
|
|
Anoj pusėj beržynėlio tala lala šokinėja.
Dantys ir liežuvis
1002
|
|
Baltų vištelių pilna laktelė.
Dantys
1002
|
|
Baloj balaitėj nuklimpo kumelaitė. Penki vilkai traukė, du vanagai laukė.
Lėkštė, šaukštas, pirštai, akys
1002
|
|
Daili kamarėlė pilna kultuvėlių, o joje šunelis guli.
Burna, dantys, liežuvis
1002
|
|
Dvikojis ilgaliežuvis viską nulaižo.
Pjauna žolę
1002
|
|
Du gauruoti susikloja, vieną pliką pakavoja.
Akių blakstienos
1002
|
|
Dešimt vyrų tabalokų traukia tinklą ant dvejokų.
Kelnėm aunasi
1002
|
|
Dvylika broliukų viena juosta susijuosę.
Mėnesiai
1002
|
|
Du turliukai turlinėja, daug vanagų krapštinėja.
Akėja dirvą
1002
|
|
Eglė, ant tos eglės linas, ant to lino molis, tame molyje rugiai, tuose rugiuose kiaulė, apie tą kiaulę vilkai sėdi, akimi žibina ir tą kiaulę kibina.
Eglinis stalas, uždengtas linine staltiese, ant staltiesės molio dubenyje ruginė košė su spirgais, o ją vaikai valgo
1002
|
|
Esu balta ir visai nekalta, bet šeimininkė vis mane kumščiuoja.
Duoną minko
1002
|
|
Girioj augęs, girioj lapojęs, parėjęs po stogu Dievui aukoja.
Altorius
1002
|
|
Geltonas žaltys ant kaklo apsivyniojęs baubia.
Muzikantas su triūba
1002
|
|
Ilgos vadelės siekia dangų, o apie galvą nesutenka.
Akys
1002
|
|
Į kluoną – iš laukų, iš kluono – tarp akmenų, iš akmenų – vandenin ir kaitron, iš kaitros – alkanon burnon.
Duona
1002
|
