|
Kur tu bėgi rangytine? Kas tau darbo nuskustine!
 Upė ir pieva
1005  
|
|
Nei šertas, nei girdytas, o diena dienon tunka.
Ledas
1005
|
|
Ore skraido, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies išnyksta.
Snaigė
1005
|
|
Aš ne gėlelė, bet iš gėlelių, aš ne lapelis, bet iš lapelių.
Vainikas
1005
|
|
Ateis mėnuo mojaus, atlėks paukštis iš gojaus, kas tą paukštį užmuš – savo kraują pralies.
Uodas
1005
|
|
Čyrukas vyrukas ore verkia.
Vyturys
1005
|
|
Daug gražių raudonų mergelių linguonėje linguoja.
Vyšnia
1005
|
|
Dvi lentutės, dvi geldutės, ylos kotas, katile dugnas.
Ąžuolo gilė
1005
|
|
Girioj gimęs, girioj augęs, saulės nematęs.
Medžio šerdis
1005
|
|
Juodas puodas, kuo labiau maišysi, tuo labiau verda.
Skruzdėlynas
1005
|
|
Kai jauna buvau – rože žydėjau, kai pasenau – akis įgijau, pro tas akis pati išlindau.
Aguona
1005
|
|
Kalną suverčia, darbininko nematyti.
Kurmis
1005
|
|
Mažam puodely gardi košelė.
Riešutas
1005
|
|
Mėsos stirta geležim paspirta.
Pakaustytas arklys
1005
|
|
Pats kaip kibiras, o prie virvelės prikabintas.
Dynė
1005
|
|
Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys.
Asilas
1005
|
|
Saldus – ne medus, pakabintas nevarva.
Kriaušė
1005
|
|
Stovi lazda, ant lazdos namas, o jame tūkstantis gyventojų.
Aguona
1005
|
|
Su sparnais, bet ne paukštis, su kailiu, bet ne žvėris.
Bitė
1005
|
|
Tindi rindi ritinėlė, žalia mano kepurėlė.
Morka
1005
|
|
Vandeny namuko durys, šeimininkas bekepuris.
Bebras
1005
|
|
Vieną paslėpiau, tūkstantį radau.
Aguona
1005
|
|
Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia.
Liežuvis
1005
|
|
Ėda kaip arklys, dirba kaip gaidys.
Tinginys
1005
|
|
Kai mažas gaidelis užgieda, žmonės pargriūna.
Varpelis bažnyčioje
1005
|
|
Maža spintelė šimtą durų turi.
Knyga
1005
|
|
Panešti galima, bet suskaičiuoti negalima.
Galvos plaukai
1005
|
|
Suolas pavargsta, o sėdėtojas – ne.
Raitelis
1005
|
|
Šeši ponai dirba, o septintas meldžiasi.
Savaitės dienos
1005
|
|
Vienas dūdorius dviem dūdom pučia.
Nosis
1005
|
|
Vienas kalba – šimtai klauso, šimtai kalba – vienas klauso.
Kunigas
1005
|
|
Be vėjo, be šilumos, o greitai džiovina.
Sugeriamas popierius
1005
|
|
Dieną pilna, naktį tuščia.
Kojinė
1005
|
|
Dieną gyvus nešioja, naktį krosnį daboja.
Batai
1005
|
|
Dieną kaulus nešioja, o naktį žiopso.
Batai
1005
|
|
Didelis paukštis storu balsu kurkia.
Lėktuvas
1005
|
|
Dešimt vyrų traukia lyną aplink klojimą.
Diržą juosiasi
1005
|
|
Dvi sesutės grietinę laižo.
Rogių pavažos
1005
|
|
Daug vaikų rankomis susikibę.
Tvora
1005
|
|
Du apvalūs, vienas ilgas, visoms boboms reikalingas.
Žirklės
1005
|
|
Esu tarp medžių, rodau viską, pats nieko nematau.
Langas
1005
|
|
Ėda sveikais, spjaudo pelenais.
Girnos
1005
|
|
Girioj kirstas, mieste pirktas, parėjęs namo – verkia.
Smuikas
1005
|
|
Gaidys ant aukštos laktos, uodega žemėje.
Varpas
1005
|
|
Galva žemės nesiekia, o kojos stogą remia.
Ledo varveklis
1005
|
|
Įnešu glėbiu, neišvežu net vežimu.
Malkos ir dūmai
1005
|
|
Į mišką eina, namo žiūri. Į namus eina, miškan žiūri.
Kirvis
1005
|
|
Jautis eina gerti, o pilvą namie palieka.
Pagalvės užvalkalas
1005
|
|
Kai žiūriu – visi juda, kai užsimerkiu – visi nutyla.
Lempa
1005
|
|
Kai negyvas nusivelka, tai gyvas apsivelka.
Kailiniai
1005
|
