Laisvalaikis:	Faktai, straipsniai, foto	Anekdotai, juokeliai	Linksmi paveiksliukai
Laisvalaikis:	Mįslės, minklės	Vardadieniai šiandien, rytoj	Virtualus metų kalendorius

Programva

Tikslus laikas dabar

Laikas Lietuvoje. Lietuva, Vilnius

Tikslus laikas pasaulyje ir kitose šalyse

Lietuva, Vilnius

Laiko zona: Europe/Vilnius, GMT

Skirtumas tarp GMT/UTC ir šios šalies: +3 val.

GMT/UTC laikas

Tikslus laikas kituose miestuose ar vietovėse, laiko zonos

Vilnius Europe/Vilnius, EEST
Kaunas Europe/Vilnius, EEST
Klaipėda Europe/Vilnius, EEST
Šiauliai Europe/Vilnius, EEST
Panevėžys Europe/Vilnius, EEST
Alytus Europe/Vilnius, EEST

Marijampolė Europe/Vilnius, EEST
Mažeikiai Europe/Vilnius, EEST
Jonava Europe/Vilnius, EEST
Utena Europe/Vilnius, EEST
Kėdainiai Europe/Vilnius, EEST
Telšiai Europe/Vilnius, EEST

Tikslus laikas pasaulyje ir kitose šalyse

Laiko skirtumas tarp tų šalių ir Lietuvos

Airija

IE, IRL, Dublinas , -2 val.

Austrija

AT, AUT, Viena , -1 val.

Belgija

BE, BEL, Briuselis , -1 val.

Bulgarija

BG, BGR, Sofija , 0 val.

Čekija

CZ, CZE, Praha , -1 val.

Danija

DK, DNK, Kopenhaga , -1 val.

Egiptas

EG, EGY, Kairas , -1 val.

Estija

EE, EST, Talinas , 0 val.

Graikija

GR, GRC, Atėnai , 0 val.

Islandija

IS, ISL, Reikjavikas , -3 val.

Ispanija

ES, ESP, Madridas , -1 val.

Italija

IT, ITA, Roma , -1 val.

Jungtinė karalystė UK

GB, GBR, Londonas , -2 val.

Jungtinės Valstijos JAV

US, USA, Vašingtonas , -7 val.

Juodkalnija

ME, MNE, Podgorica , -1 val.

Latvija

LV, LVA, Ryga , 0 val.

Lenkija

PL, POL, Varšuva , -1 val.

Norvegija

NO, NOR, Oslas , -1 val.

Olandija

NL, NLD, Amsterdamas , -1 val.

Portugalija

PT, PRT, Lisabona , -2 val.

Prancūzija

FR, FRA, Paryžius , -1 val.

Rumunija

RO, ROU, Bukareštas , 0 val.

Slovakija

SK, SVK, Bratislava , -1 val.

Slovėnija

SI, SVN, Liubliana , -1 val.

Suomija

FI, FIN, Helsinkis , 0 val.

Švedija

SE, SWE, Stokholmas , -1 val.

Šveicarija

CH, CHE, Bernas , -1 val.

Turkija

TR, TUR, Ankara , 0 val.

Ukraina

UA, UKR, Kijevas , 0 val.

Vokietija

DE, DEU, Berlynas , -1 val.

Jonas: 2015-09-09 08:42:56

Kas yra laikas? Laikas yra savaime suprantamas dalykas. Valandos susideda iš minučių, dienos - iš valandų, metai - iš dienų. Bet žmonės retai galvoja, kas iš tikrųjų yra laikas. Ir iš viso, ar įmanoma galvoti, kas iš tikrųjų yra laikas.

Laikas eina non-stop, tai mums sako laikrodžiai, kalendorius. Lyg tai viskas aišku. Vis dėlto, jis negali būti tiriamas mikroskopu, jis negali būti tiriamas tiesiogiai, jo negalima pačiupinėti, užuostu, pamatyti. Bet visi puikiai žino, kad jis egzistuoja ir veikia mūsų gyvenimą griežtai ir grėsmingai. Paradoksas, bet tai egzistuoja: visi žino, kad tam vaikui atėjo laikas gimti, o tam seniui laikas mirti, laikas išmesti produktą į šiukšlių dėžę, laikas pavaldyti ar nueiti į toletą. Mes negalime pasakyti, kas atsitinka laikui bėgant tiksliai. Mes galime bandyti prognozuoti. Vasaros laikas, žiemos laikas - visiems girdėti dalykai. Pokyčiai atspindi laiką, pavyzdžiui, Mėnulio aplink Žemę sukimasis. Iš tiesų, supratimas yra glaudžiai susijęs su kosmosu. Pagal kažkokią teoriją, erdvės ir laikas atsirado maždaug prieš 13700000000 metų. Tai vadinama Didžiuoju sprogimu. Tada atsirado energija ir materija. Iki tol viskas buvo taškas. Tai sunkiai įsivaizduojama, kad tas taškas neturėjo nei matmenų, nei erdvės, lnei laiko, o po to viskas tarsi "išsivyniojo". Po to atsirado žvaigždės.saulė, Žemė ir Mėnulis. Pagal juk juos mes naudojame skaičiuoti laiką.

Laiko specialistas: 2016-06-02 08:49:00

Laiko supratimas atsirado, kai žmogus pradėjo suprasti įvykius, skirtingus procesus. Laiko ir erdvės samprata praėjo ilgą kelią. Patys pirmi laiko ir erdvės tyrinėjimai prasidėjo, kai fizikai pradėjo tyrinėti kietų fizinių kūnų makro pasaulį. Praktiškai visų antikos filosofų mintyse galima aptikti bandymų paaiškinti kas yra laikas ir erdvė. Jau Heraklito mokymuose galima sutikti kažką panašaus į laiko ir erdvės tyrinėjimus, pastangas suprasti, kas tai yra.

Jau Heraklehas (apie 540-480 m. Pr. Kristų) teigė – „niekas nestovi vietoje“. Iš tiesų viskas juda ir nieko nėra amžino. Todėl ir negalime „dukart įbristi į tą pačią upę“.

Net praėjus daugiau nei 2500 metų nuo to laiko, kai prasidėjo pamąstymai apie laiką ir erdvę, filosofų ginčams nėra galo, o fizikų ir kitų mokslo atstovų susidomėjimas laiko ir erdvės sampratos nustatymu iki šiol lieka įdomus bei aktualus. Ir neveltui, nes susidomėjimas laiko ir erdvės supratimu, išaiškinimu yra normalus, šių faktorių įtaka visiems žmogaus veiklos aspektams yra didžiulė. Erdvės ir laiko supratimas yra pagrindinė ir pati paslaptingiausia Gamtos ir žmogiškosios prigimties savybė. Laiko bei erdvės įsivaizdavimas įtakoja mūsų mąstymą. Neveltui antikos filosofų, viduramžių scholastų ir dabartinių mokslininkų bandymai, suprasti laiko ir erdvės esybę nedavė vienareikšmių atsakymų į iškeltus klausimus. Pradėti tyrimus tikslinga nuo antikos natūralistinės filosofijos, po to analizuosime laiko ir erdvės proceso vystymąsi iki šių dienų.

Studentas: 2016-06-02 08:59:17

Kaip ir antikiniai pasaulio tyrinėtojai, klasikinės fizikos atstovai manė, kad laikas ir erdvė yra kažkas visiškai suprantama ir neįrodoma vien todėl, kad tai nereikalauja įrodymo, kad laike ir erdvėje yra materija, net jei materija išnyktų laikas ir erdvė egzistuotų. Pateikiu keletą klasikinių mąstytojų samprotavimų apie erdvės ir laiko sąveiką.

Jonas: 2016-06-06 07:18:32

Kaip Demokritas suprato laiką. Kas tai yra laikas?

Pagal Demokritą atomai ir tuštuma yra pasaulio pradininkai. Atomai neatsiranda ir niekur nedingsta, jų amžinybė atsirado todėl, kad laikas neturi pradžios. Atomai juda tuštumoje begalinį laiką, kuriam atitinka begalinis laikas. Pati koncepcija buvo sukurta remiantis atomais, kurie kartu su tuštuma sukuria realaus pasaulio turinį. Pagrindinė atomų sudėtinė dalis yra ameros (erdvinis materijos minimumas). Neegzistavimas amerose dalių tarnauja matematikos nedalumo kriterijumi. Atomai neskyla į amerus, o amerai neegzistuoja laisvoje būsenoje. Tai atitinka dabartinės fizikos nuomonę apie kvarkus. Demokritas suformavo požiūrį į laiką ir judėjimą, atitinkantį atominės erdvės koncepciją. Toliau Epikūro ji buvo išvystyta į sistemą. Epikūras tyrinėjo mechaninio judėjimo savybes, išeinant iš laiko ir erdvės diskretinių charakteristikų. Pavyzdžiui, izotachijos savybė susideda iš to, kad visi atomai juda vienu greičiu. Matematiniu lygiu, sprendžiant izotachija galima pasakyti taip, kad judėjimo procese atomai juda vienas atomas erdvės per vieną laiko atomą.

Aristotelis. Kas tai yra laikas ir erdvė?

Kaip mes nustatysime, kas yra „laikas"? Arba „erdvė"? O tokių žodžių, sąvokų mūsų pažinime daug. Kas yra šitie žodžiai?, mąstė Aristotelis. Tie žodžiai yra bendriausios sąvokos, pačios bendriausios mąstymo formos - kategorijos, ir jos tarsi kokios mąstymo viršukalnės aprėpia visą žmogaus žinojimą, kurio gelmes sudaro į pažinimą pervesta gamtos tvarka.Bet žmogus stengiasi pakilti ir virš jų. žmogus mąsto: laikas - ir įsivaizduoja rytą, popietę, gyvenimą. O koks laikas yra už gyvenimo, koks yra laikas apskritai - ar jis turi pradžią, pabaigą? Šito žmogus tiksliai pasakyti negali. Tačiau jeigu jo mąstymas remiasi esamybės tvarkos žinojimu ir yra logiškas, tai, galima tikėtis, bus teisingas ir samprotaujant apie nepatikrinamus dalykus.

Aristotelis analizę pradeda nuo bendrojo klausimo apie laiko egzistavimą, po to transformuoja jį į klausimą apie dalomo laiko egzistavimą. Aristotelis įsitikinęs, kad laikas taip pat be galo dalomas kaip ir erdvė ir kad jų dalys atitinka viena kitą. Tolesnė analizė vyksta jau fizikos lygiu, kur pagrindinį dėmesį jis skiria laiko ir judėjimo sąryšiui. Aristotelis parodo, kad laikas neįmanomas be judėjimo, bet jis nėra pats judėjimas. Tokiame laiko modelyje pirmą kartą realizuota reliacinė koncepcija. Išmatuoti laiką ir išrinkti jo skaičiavimo vienetus galima su bet kokiu periodiniu judesiu, bet tam, kad gautas dydis būtų universalus, būtina panaudoti judėjimą maksimaliu greičiu. Dabartinėje fizikoje tai šviesos greitis, antikoje ir viduramžių filosofijoje – dangaus sferos judėjimo greitis. Aristoteliui pavyko išrasti patį nepriekaištingiausią savo laiko erdvės ir laiko modelį, kuris gyvavo daugiau nei du tūkstančius metų.

Izaokas Niutonas ir jo požiūris į laiką

Niutonas rėmėsi į absoliučią laiko ir erdvės koncepciją, kuri įgavo tikslią forma I. Niutono darbe “Natūralios filosofijos matematinė pradžia”. Šis darbas dviem šimtmečiais aplenkė visą pasaulio pažinimą laiko ir erdvės klausimu. Jame buvo suformuluoti pagrindiniai judėjimo įstatymai ir duoti erdvės, laiko, vietos ir judėjimo apibrėžimai. Tyrinėjant laiką ir erdvę, Niutonas pasiūlo atskirti du supratimus: absoliutųjį (tikrąjį, materialistinį) ir santykinį (atrodantį, kasdieninį) ir jiems pateikia sekančią tipologinę charakteristiką:

“Absoliutusis, tikrasis, materialistinis laikas be jokio poveikio kitiems, teka lygiai ir kitaip dar vadinamas ilgalaikiu. Santykinis, atrodantis, kasdieninis laikas yra tikslus arba kintantis, suprantamas jausmais, naudojamas kasdieniniame gyvenime vietoje tikrojo matematinio laiko, kaip: valanda, diena, mėnuo, metai …"

Absoliuti erdvė, nesurišta su jokiais objektais patalpintais joje ir ji nesurišta su jokiu objektu išorėje, arba tas ar tie objektai negali jos paveikti; erdvė visada lieka vienoda ir nejudanti. Santykinė erdvė yra vertė arba kokia nors ribota judanti dalis, kuri matoma arba jaučiama mūsų jausmais pagal santykį su kai kuriais kūnais, ir kuri kasdieniniame gyvenime priimama kaip nejudanti erdvė. Laikas ir erdvė sudaro kaip ir pačių savęs ir visko egzistuojančio “talpą”. Pagal Niutoną absoliuti erdvė ir laikas yra arena fiziniams objektams.Šitas žvilgsnis artimas substanciniam laiko ir erdvės supratimui, nors pas Niutoną nėra tikros substancijos, kaip materija. Laikas ir erdvė turi tik vieną požymį substancijos – absoliučiu egzistavimo savarankiškumu nuo bet kokių konkrečių procesų. Bet jie neturi kito svarbaus substancijos požymio – sugebėjimu sukurti skirtingus kūnus, išsisaugoti jų pagrinde visuose tų kūnų pakeitimuose. Tokius sugebėjimus Niutonas pripažindavo tik materijoje, į kurią buvo žiūrima kai į kaip atomų visumą. Teisybe, materija – antroji substancija po Dievo, kuriam negaliojo laikas ir erdvė, kuriuose viskas keičiasi ir praeina. Jis yra amžinas, jam nepriskiriama laiko kategorija, Dievas egzistuoja amžinybėje, kuri yra Dievo atributas. Panašus požiūrį buvo suformavęs Platonas, Aurelijus Augustinas, Tomą Akvinietis ir jų pasekėjai.

Ponas Laikas: 2025-02-13 06:15:53

Apibrėžimas "Laikas" yra abstrakti sąvoka, naudojama įvykių ir materijos pokyčių sekai apibūdinti ir matuoti. Tai yra pagrindinis parametras, naudojamas nustatant įvykių trukmę ir intervalus tarp jų.Airiai yra gana draugiški ir linksmi, gerai elgiasi su imigrantais. Galbūt todėl, kad jie patys masiškai išvyko iš šalies skirtingu metu ir žino, kaip tai gali būti sunku. Tarp šalies "turistų" yra daug lenkų, jie netgi sako, kad lenkų kalba vartojama daugiau nei airių.

Laikas padeda išmatuoti ir suprasti, kada kas nors nutinka. Tai leidžia mums apibrėžti praeitį, dabartį ar ateitį. Laikas padeda mums organizuoti savo gyvenimą ir suprasti įvykių seką.

Laiko matavimas yra labai svarbus žmogaus gyvenimo ir veiklos organizavimui. Pats laikas matuojamas įvairiais vienetais, tokiais kaip sekundės, minutės, valandos, dienos, savaitės, mėnesiai ir metai. Mums reikia laiko, kad galėtume planuoti savo veiksmus ir organizuoti savo gyvenimą.

Mikas: 2025-04-29 06:22:16

Kas yra laikas – iliuzija ar realybė? Ar egzistuoja laikas, jei niekas į jį nežiūri? Ar laikas ir erdvė yra absoliutūs, ir ar įmanoma atsukti laiką atgal? Žmonės ieško atsakymų į šiuos klausimus sudėtingose situacijose. Tokia sąvoka kaip laikas atsiranda bet kuriame moksle. Tai bene vienas sunkiausių klausimų, kurį iš principo galima užduoti fizikoje. Mes gerai mokame atlikti matavimus, bet vis dar menkai suprantame, ką tiksliai tiriame.

Tarptautinėje vienetų sistemoje (SI) visos standartinės vertės šiandien jau yra redukuotos iki pagrindinių konstantų verčių, tai yra, jų vertės turi būti tikslios ir nebūtinai eksperimento metu. Tik laiko matavimo vienetas, sekundės, viskas nustatoma iš patirties. Pavyzdžiui, XX amžiuje šis klausimas ne kartą buvo įkaltas į galvą.

Jei prisiminsime, iš kur kilo laiko sąvoka, galime pasakyti, kad iš pradžių žmogus laiką paprastai suvokia grynai psichologiškai. Beje, apie tai užsiminė ir Einšteinas, aiškindamas savo išvadas apie kasdienį gyvenimą: jis teigė, kad valanda, praleista geroje kompanijoje, rodo pokyčius nei penkios minutės, praleistos ant karštos viryklės. Tačiau psichologinis laikas, žinoma, fizikai netinka, nes jis monotoniškas ir gali tekėti greičiau ir lėčiau. Todėl reikalingi stabilesni kai kurių procesų stabilumo šaltiniai.

Žmonės greitai išmoko matuoti laiką, susiedami jį su astronominiais ciklais: paros ciklu, mėnulio ciklu, metiniu ciklu. Ir ilgą laiką būtent astronomija žmonijai suteikė patikimiausią supratimo šaltinį, kur link einame. Žmonės dairėsi aplinkui į pasikartojančius, periodinius reiškinius ir išmoko lyginti dabartinių procesų pojūčius su daugybe ciklų.

Turbūt populiariausias atsakymas į klausimą, kas yra laikas, yra toks: laikas yra tai, ką matuojame laikrodžiais. O kas yra laikrodis? Laikrodis yra tam tikra grafinė sistema, kurioje nuolat vyksta periodiniai procesai: tai yra, norint nustatyti laiką, mums reikia kažkokio ciklinio proceso. Senovėje šie cikliniai procesai buvo suvokiami kaip kažkas tokio realaus, kad senovės graikai net tradiciniame moksle manė, jog laikas, uždarytas žiede, eina ratu.

Šiuolaikiniame moksle manoma, kad tokia sąvoka kaip absoliutus laikas neegzistuoja? Visiškai teisingai. Savo memuaruose Einšteinas rašė, kad XX amžiaus pradžioje visi Europoje žinojo, kas yra absoliutus laikas, išskyrus jį.

Galimi vartotojai: Jonas, Petras, Svečias, Rita, Laima. RAŠYKIT LIETUVIŠKAI!!!

ANEKDOTAI:

Kavinėje: „Atsiprašau, pone, bet jūs sėdite ant mano skrybėlės.“ – „Na ir kas? Jūs jau norite eiti?“

Biologijos pamoka. Mokytoja sako: – Petriuk, kai pasakoju apie beždžiones, žiūrėk ne pro langą, o į mane!

Parduodu pianina ir vilkini suni gerame stovyje.