Tikslus laikas dabar

Suomijos Respublika (Suomen Tasavalta) yra šiaurės Europoje, rytinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Suomija – ribojasi su Rusija, Norvegija ir Švedija ir turi priėjimą prie Botnijos įlankos ir Suomijos įlankos Baltijos jūroje. Šalies pakrantės plotas yra 4,5 tūkst. km., o atstumas nuo jūros nė viename taške neviršija 300 km. Pagal plotą (338 tūkst. kv. km) Suomija lenkia tokias Europos valstybes kaip Didžioji Britanija ir Italija, tarp Europos šalių užėmusi 7 vietą. Iš vakarų į rytus Suomija tęsiasi 540 km, o iš šiaurės į pietus – 1160 km.

 

Suomija yra viena iš šiauriausių pasaulio šalių, 1/3 jos teritorijos yra už poliarinio rato, o tai apsunkina nemažos šalies dalies ekonominę plėtrą. Baltijos jūra suteikia prieigą prie Pasaulio vandenyno. Nepalankus veiksnys šiuo atveju yra Botnijos ir Suomijos įlankų užšalimas ilgą laiką. Tarp Rusijos, Norvegijos ir Švedijos esanti Suomija su jais sujungta įvairiomis komunikacijomis. Bendra siena su Švedija yra 586 km, su Norvegija - 727 km, su Rusija - 1269 km. Plotas – 337 tūkst. km2 (apie 1/3 už poliarinio rato), 9,4 % – vidaus vandenys, daugiausia ežerai. Suomija – ežerų šalis (suomiškai Suomi arba Saomeumaa – ežerų ar pelkių šalis) jų yra apie 60 tūkst., iš kurių didžiausi – Saima, Inari ir Päijänne. Tuo galite įsitikinti apsilankę su mumis tokiuose miestuose kaip Lapenranta ir Imatra – miestai, esantys prie gražiausių Suomijos ežerų. Pagrindinės šalies upės yra Tornio, Muonio, Kemi ir Oulu, tačiau laivybai tinka tik Oulu. Didžioji teritorijos dalis plokščia, kalnuotas reljefas yra šalies šiaurės vakaruose, kur yra ir aukščiausias Suomijos taškas – Haltijos kalnas (1324 m). Suomijai taip pat priklauso Alandų salos (Ahvenanmaa archipelagas) – apie 6,5 tūkst. Gyventojų skaičius: 5,16 mln. (2002). Etninės grupės: suomiai - 90%, švedai - 9%, šiaurėje gyvena apie 2500 samių, kitos mažumos sudaro mažiau nei 1%.

 

Oficialios kalbos yra suomių ir švedų. 

 

Sostinė – Helsinkis (500 tūkst. žmonių, 2002 m.).

 

Suomija priklauso Skandinavijos šalių grupei, su kuria palaiko glaudžius ryšius. Po 700 Švedijos valdymo metų 1809 m. ji buvo perduota Rusijai ir gavo Suomijos Didžiosios Kunigaikštystės statusą. 1917 m. gruodį Suomija paskelbė nepriklausomybę. Po SSRS žlugimo 1991 m. Suomija vėl susitelkė į glaudesnius ryšius su Vakarų Europa. JT (nuo 1955 m.), Šiaurės Tarybos (nuo 1955 m.), ES (nuo 1995 m.) ir narė. 

Suomiai labai myli savo tradicijas, jas saugo ir perduoda iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, garsiai kalbate, nevaldomai juokiatės arba kalbate apie nieką. Suomijoje tai bus ne tik buvo nepadoru, bet iš kartos į kartą buvo laikoma nereikalinga. Jie mieliau sprendžia prieštaringas situacijas per ramų arbatos vakarėlį. Balso pakėlimas laikomas nemandagiu. Ir jei pokalbio metu nusukote akis, pažvelgsite į šoną, draugui suomei tai bus aiškus ženklas, kad elgiatės nesąžiningai. 

Dar viena mums neįprasta tradicija – požiūris į atvykimą. Negalite pas draugą vien todėl, kad einate pro šalį. Įprasta apie atvykimą pranešti prieš porą savaičių ir pasiruošti bei tikėtis, kad šeimininkai į tai žiūrės rimtai ir paruoš vakaro programą. Suomiai labai jautriai reaguoja į savo papročius. Niekada nepamatysite suomio, rodančio nepagarbą savo kultūrai ar bandančio apsimesti kitu žmogumi iš kitos šalies. 

Vyro ir moters santykiai šioje šalyje kuriami lygybės pagrindu. Atvykus į restoraną didesnė tikimybė, kad kiekvienas susimokės pats, nors siūlymas sumokėti už vakarienę yra priimtinas. Suomijos merginos mano, kad bučinys į ranką yra galantiškas. Kalbant apie tradicijas, negalima atsiminti tradicines suomiškas pirtis. Jų yra beveik 1 000 000 ir čia neapima privačių. Pagal suomių tradicijas pirtys dažnai būna medinės. Išliko suomių patarlė "pirmiausia pastatyk pirtį, tada galėsi statyti namą". Pirtis šeimai visada reiškė labai daug. Čia galima atsipalaiduoti po sunkios dienos. Šią meilę pirtims suomiams pavyko ne tik išsaugoti, bet ir padidinti. Pirčių yra visur – mokyklose, institutuose, oro uostuose, bet dažniausiai tai ežerų pakrantės, vaizdingiausios vietos. 

Dar viena tradicija susijusi su 1000 Suomijos ežerų – žvejyba. Netgi jų tradicinė sporto šaka – slidinėjimas – savo populiarumu gerokai nusileidžia žvejybai. Kasmet Suomijoje rengiamos didžiausios žuvies varžybos penkiose kategorijose: lydekų, ešerių, sykų ir upėtakių. Šiuo atveju yra skirstomas į laimikį, gautą aktyviais arba pasyviais metodais. 

Dar viena labai maloni tradicija – meilė ir pagarba sportui, nepaisant fizinio pasirengimo ar amžiaus. Vasarą tai, žinoma, dviratis, o žiemą – slidės. Ėjimas su lazdomis taip pat yra nacionalinis sportas. Suomių mokslininkai išsiaiškino, kad ėjimas yra viena iš naudingiausių sporto šakų, bet, deja, jame nedalyvauja pečių juosta ir rankos, todėl norintiems pagerinti sveikatą buvo įteiktos lazdos. 

O čia galite sužinoti, koks laikas Suomijoje.