Mįslės vaikams su atsakymais

Senovės mįslės, minklės ir šarados, yra mūsų protėvių sielos veidrodis. Dažnai tai atspindi jų mistinius įsitikinimus, gamtos reiškinių ir visko, kas vyksta aplink juos, paaiškinimus. Žinoma, laikui bėgant žmonės į mįsles pradėjo žiūrėti labiau kaip į pramogą, o ne kaip į poetinį to, kas vyksta aplinkui, aprašymą. Liaudies pasakose herojui dažnai tenka įminti mįsles, kad parodyti savo išradingumą ar išpildytų kokį nors brangų norą, nes mūsų protėviai tikėjo mįslių galia.

 

Vėliau požiūris į mįsles pasikeitė. Mįslės samprata Šventajame Rašte turi ypatingą reikšmę. Paprastai mįslės naudojamos kaip išmintingi klausimai apie mūsų pasaulio kilmę. Pavyzdžiui,  mįslė:

 

 

Atsakymo niekas neduoda, juos reikia susirasti pačiam. Vieniems tinkamiausias ir paprasčiausias atsakymas gali pasirodyti žmogaus svajonė, o kažkam gali atrodyti, kad meilė saldesnė už medų ir stipresnė už liūtą... Mįslės istorija tik čia prasideda. Laikui bėgant mįslės žanras tik vystėsi vis sparčiau. Senovėje kūrybišką įvykių ir aplinkos pristatymo būdą naudojo įvairiaiir aktyviai. O jau XIX amžiuje prasidėjo mokslinis mįslių rinkimas ir jų talpinimas rinkiniuose, kurie mus pasiekė.

Kas yra mįslė? Norėdami suprasti, kas yra mįslė, pirmiausia turite žinoti metaforos apibrėžimą. Na, o metafora yra žodis ar posakis, kuriuo galima apibūdinti objektą neįvardijant paties objekto. Tai yra, ši išraiška perkeltine prasme tarsi lygina objektą su kažkuo panašiu į jį, naudodama jų bendrą aprašymą. Pavyzdžiui, jei kas nors jums pasakys: „Aš praradau savitvardą“, iš karto suprasite, kad žmogus yra nusiminęs ir piktas.

Taigi mįslė yra metaforinė išraiška, tai yra išraiška, apibūdinanti objektą per jo ryšį su kitu objektu, atsižvelgiant į tai, kad tarp šių objektų yra bendra savybė. Esmė ta, kad žmogus turi atspėti, apie kokį objektą kalbama.

Tarkime, jums užduota mįslė: Du dvyniai - du broliai, Jie sėdi ant nosies, Jie yra viršuje, o jų kojos yra už ausų.

Atsakymas yra akiniai.

Taigi, mes supratome, kas yra mįslė. Verta paminėti, kad mįslės nėra tik liaudies menas ar pramoga, jos yra puikus būdas lavinti vaikų logiką, maloniai leidžiant laiką. Su mažais vaikais šiuo metodu galima tyrinėti kūno dalis, gyvūnus ir paukščius, pasakų personažus ir dar daugiau.

Mįslės yra priemonė lavinti protinį judrumą ir išradingumą. Šiuo atveju paslėptas objektas neįvardijamas, o aprašomas arba lyginamas su panašiais objektais. Mįskime mįslę apie kačiuką. Mes suprantame, kad tai kačiukas, dėka aprašymo: dryžuotas, pūkuotas,

ūsais. Pirmoji mįslė apie ežiuką taip pat pagal aprašymą: ežiukas mažas, dygliuotas, apaugęs spygliais. 

 

Kai kurios mįslės įvardija objekto veiksmus. Pavyzdžiui, kačiukas mėgsta gerti pieną, dainuoja dainas ir prausiasi. Mįslėse daiktai dažnai lyginami. Pavyzdžiui, ežio adatos lyginamos su siuvimo adatomis, o pats ežiukas – su siuvėju; morka lyginama su mergele ar antimi, jos žalumynai – su uodega ar pynia, o žemė – su požemiu ar jūra; Medžių lapija lyginama su kailiu. Dažnai mįslėse nurodoma daikto paskirtis. Mįslė apie medį pasakoja, kaip medis tarnauja kiekvienu metų laiku. Jis džiugina pavasarį, nes džiugina pirmaisiais lapais ir žiedais. Vasarą šalta, vadinasi, galite pasislėpti pavėsyje nuo kaitrios saulės. Rudenį mus maitina – renkame vaisius nuo medžių; Šildo žiemą - naudojamas malkoms.

 

Mįslės gali būti įvairiomis temomis: apie gyvūnus, apie gėles ir medžius, apie daržoves ir vaisius, apie gamtos reiškinius, tokius kaip lietus, kruša, vaivorykštė, sniegas ir pan., apie įvairius namų apyvokos daiktus, apie dangaus kūnus (mėnulį, saulę, žvaigždes). Galite sugalvoti mįslę apie bet ką.

 

Mįslės lavina jūsų protą, greitą protą ir tiesiog padeda smagiai ir naudingai praleisti laiką. Mįslė – mažas kūrinys, kuriame atspėjamas koks nors objektas ar reiškinys.