Žemėje gimiau, ugnimi apsikrikštijau, ant vandens puoliau ir visa prapuoliau. Druska
1002  
|
| Be pradžios, be pabaigos, bet ne Dievas. Ratas
1002
|
| Dešimt vyrų traukia lyną į išdžiūvusį alksnyną. Verpia
1002
|
| Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas. Malūnas
1002
|
| Keturi balandžiai lėkdami vandenį geria: du švarų, du sudrumstą. Vežimo ratai
1002
|
| Kieme joja, bet šunes neloja. Svirtis
1002
|
| Medinės kojos, geležinės juostos, lentiniai šonkauliai, skurlinė galva. Duonkubilis su tešla
1002
|
| Miške gimus, miške augus, parėjus namo murzius prausia. Kultuvė
1002
|
| Medžio liemuo, plieno koja, juodos dėmės, kur tik stoja. Rašomoji plunksna
1002
|
| Mažas traukinėlis, karštas kaminėlis, kur pravažiuoja, ten lygu pasidaro. Lygintuvas
1002
|
| Marga paukštytė visą pasaulį aplaksto. Laiškas
1002
|
| Neėda, neloja, bet namus daboja. Spyna
1002
|
| Plieno plūgas aria šviesiam lauke, juodas vagas klodamas. Plunksna rašo
1002
|
| Stovi panelė prie durų, kas eina – tam ranką paduoda. Durų rankena
1002
|
| Stumbus rumbus aukso ragas, tame rage saulė teka. Pypkė
1002
|
| Siela iš siūlų, galva iš ugnies, o kūnas dar bininkėlių sunešiotas. Žvakė
1002
|
| Šarka linų lauke braido. Žirklės kerpa
1002
|
| Šviesoje miega, tamsoje viską rodo. Lempa
1002
|
| Tiltas, ant to tilto ežeras, po tą ežerą ančiukai nardo. Stalas, lėkštė, šaukštai
1002
|
| Tupėjo penkios varnos ant medžio. Atėjo medžiotojas, dvi nušovė. Kiek liko varnų? Nei vienos, likusios nuskrido
1002
|
| Tvirtas bernas, susisukę kelnės. Grąžtas
1002
|
| Valaidė laidė, žolelę graibė, parėjęs namo ant vartų pasikorė. Grėblys
1002
|
| Vienas vyras daug galvų turi. Šiaudų kūlys
1002
|
| Važiu žmogus važinėja, paskui šuva bėginėja. Anei važio vėžių, anei šuns pėdų. Valtis plaukia
1002
|
| Visas miškas lygus, dvi pušys aukštesnės. Kubilas
1002
|
|
| Vytė vatė susirangė kaip gyvatė; prašė siūlo uodegai užrišti. Dešra
1002
|
| Žiemą brolis, vasarą molis. Krosnis
1002
|
| Gale lauko katilėlis verda? skruzdėlynas
1002
|
| Visą šalį balta paklodė užklojo? sniegas
1002
|
| Geležinė kumelaitė, Kanapinė uodegaitė, Kur kas nori, Ten važiuoja. adata
1002
|
| Raitas joja už ausų kojas pasidėjęs? akiniai
1002
|
| Šepetys repetys, aukštą namą pastatys? kopėčios
1002
|
| Matau - negirdžiu, girdžiu - nematau. Perkūnas
1002
|
| Viską girdi, tik niekam nieko nesako. Ausys
1002
|
| Ką aš matau visada, karalius kai kada, o Dievas niekada? Sau lygų
1002
|
| Kas gali būti tuščioje kišenėje? Skylė
1002
|
| Ir vėto, ir mėto, pilnus laukus primėto Sniegas
1002
|
| Kad atsikeltų, dangų paremtų, kad prašnekėtų, daug pasakytų, kad rankas turėtų, vagį pagautų? Kelias
1002
|
| Ėjau naktį, pamečiau sagtį. Mėnuo rado, saulė pagavo? Rasa
1002
|
| Devynspalvis vandeninis kaspinas. Vaivorykštė
1001
|
| Ėjau naktį, pamečiau sagtį, mėnuo rado, saulė pagavo. Rasa
1001
|
| Ėjo pana per pievą, pametė perlų karolius, mėnuo rado, saulė surinko. Rasa
1001
|
| Juoda karvė visus gyvius pargriovė. Naktis
1001
|
| Laukas nematomas, avys neskaitytos, piemuo raguotas. Dangus, žvaigždės, mėnulis
1001
|
| Raudona ropė per dangų kopė, kuoduota pempė paskui ją tempė. Saulė ir debesys
1001
|
| Apskritas kabo, o barzda dreba. Obuolys
1001
|
| Dvi geldaitės, dvi paltaitės, ant viršaus kepurė uždėta. Ąžuolo gilė
1001
|
| Ėjo mucikas, susitiko puciką: ar neregėjai šniputės? Vilkas, šuo, kiaulė
1001
|
| Gyvas Dievą nešiojo, bet dangaus nedastojo. Asilas
1001
|
| Lygūs laukai be takų, o ąžuolai be šakų. Upė ir meldai
1001
|
|
Share
