|
Aukštas kalpokas, vyno smokas, akmens šerdis.
 Slyva
1003  
|
|
Aukštas senis, balta oda, medžiams sprogstant pieno duoda.
Beržas
1003
|
|
Be durų, be langų pilna troba svečių.
Agurkas
1003
|
|
Be kirvio, be pjūklo namą pastato.
Kregždė
1003
|
|
Beria saujom, ima glėbiais, vėl ima saujom ir dalina visiems.
Grūdai
1003
|
|
Bekepurio šiltas paltas, iš to palto kyšo kaltas.
Bebras
1003
|
|
Bėras – ne žirgas, žalias – ne žolė, mėlynas – ne dangus, geltonas – ne vaškas, pilkas – ne kiškis, žilas – ne senelis, baltas – ne sniegas.
Linas
1003
|
|
Daili bačkelė, be jokio lankelio.
Kiaušinis
1003
|
|
Dailus boselis, bet be lankelių.
Kiaušinis
1003
|
|
Eina ubagėlis ant dviejų kriukių, o jo sermėgėlė iš šimto stukių.
Gaidys
1003
|
|
Galvą nuo liemens nukirto, kraujas nebėgo, liemuo nevirto.
Kopūstas
1003
|
|
Kailį nešioja, galvą valgo, mėsą laukan meta.
Linas
1003
|
|
Keturi trataluoja, šimtai žemę šluoja.
Arklys
1003
|
|
Keturi žydai eina keliu, o barzdos atgal atsuktos.
Arklio koja
1003
|
|
Keturių palų tvartas, o vidury baltas.
Grikis
1003
|
|
Keturlapis, keturšakis, ant viršūnės saulė teka.
Jurginas
1003
|
|
Maža kamarėlė aukštai pakabinta, stipriai užrakinta.
Riešutas
1003
|
|
Pana pirty, kasos lauke.
Morka
1003
|
|
Pramuši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą.
Kiaušinis
1003
|
|
Raudonas gaidelis po žeme gieda.
Burokas
1003
|
|
Sėdi panelė ant kalnelio su raudona kepurėle, kas pro ją praeina – tas lenkiasi.
Uoga
1003
|
|
Stovi baslys, tame baslyje daug laiptelių, tuose laipteliuose muzikantai griežia.
Medis ir paukščiai
1003
|
|
Tyso grigulis miške atsigulęs: lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs.
Agurkas
1003
|
|
Turiu sparnus – nelakioju, moku žaisti, nors be kojų, per lauką neinu ir į dangų nežiūriu.
Žuvis
1003
|
|
Ateina tylėdama, išeina giedodama.
Mirtis
1003
|
|
Arklys ant šunies joja, o žmonės ploja.
Smuikas groja
1003
|
|
Dvi seselės per kalnelį nesueina.
Akys
1003
|
|
Du ratai pagiry stovi.
Ausys
1003
|
|
Du šnaru šnarina, du vanagu kabina, o paskui smakis cimpina.
Artojas aria
1003
|
|
Drūtas drūtas ąžuolas, septintą dieną bitės lenda.
Bažnyčia
1003
|
|
Guli lenta amžinai šlapia; nors šlapia būna, bet niekad nepūna.
Liežuvis
1003
|
|
Gyvena be kūno, kalba be liežuvio, visi jį girdi, bet niekas nemato.
Aidas
1003
|
|
Iš ryto vaikšto keturiomis, per pietus dviem, o vakare trimis.
Žmogus
1003
|
|
Išlekia kaip žvirblis, parlekia kaip jautis.
Žodis
1003
|
|
Kuo daugiau gauna, tuo daugiau nori, o kai viską suėda, pati numiršta.
Ugnis
1003
|
|
Keturios motinos turi po penkis vaikus ir visi vaikai vienu vardu vadinasi.
Pirštai
1003
|
|
Kirviais sukapoja, mentėm suvolioja ir šulinin sumarmaliuoja.
Valgo
1003
|
|
Lempa lempuoja, vidury siela dejuoja.
Vaikas lopšyje
1003
|
|
Lauke plikam vienas likau.
Rūpintojėlis
1003
|
|
Peiliais pjausto, o kraujo nei lašo.
Duona
1003
|
|
Raudonas šunelis po slenksčiu loja.
Liežuvis
1003
|
|
Su saule gimiau, su saule miriau; saulė kilo – aš mažėjau, saulė sviro – aš didėjau.
Šešėlis
1003
|
|
Kai reikalingas - išmeta, kai nereikalingas - pakelia. Kas tai?
Inkaras
1003
|
|
Atlėkė paukštis be sparnų, įkando žmogui be dantų.
Kulka
1003
|
|
Aukšta panelė, žalia suknelė, per vidurį susijuosus po trobą šokinėja.
Šluota
1003
|
|
Atbėgo kipšytis užrietęs nosytę.
Rogės
1003
|
|
Aplink vyrų eilė, o vidury – tyrė.
Duonkubilis
1003
|
|
A ir B atsisėdo palubėj. A nupuolė, B prapuolė, kas dar liko palubėj?
Ir
1003
|
|
Aš vandenį greitai varau ir miltus valau, esu iš medžio dirbtas, o koks man vardas skirtas?
Rėtis
1003
|
|
Ant medinės uolos juodi krūmai želia.
Šepetys
1003
|
