|
Kas pučia priešais vėją?
 Dūdų orkestras
1005  
|
|
Kas puode nesilaiko?
Garai
1005
|
|
Anoj pusėj marių širmi žirgai žvengia, kitoj pusėj marių – kamanos blizga.
Žaibas ir griaustinis
1004
|
|
Dega visą dieną, bet nesudega.
Saulė
1004
|
|
Gale lauko du tilvikai plauko.
Saulė ir mėnulis
1004
|
|
Iš seno jaunas, iš jauno senas, ir taip nuo amžių jisai gyvena.
Mėnulis
1004
|
|
Lekiu kaip ponas, tupiu kaip sakalas, visi manim džiaugiasi, bet po kojomis mindo.
Sniegas
1004
|
|
Medžio galva, sidabro plaukai.
Šerkšnas
1004
|
|
Meška bėga, visa giria dunda.
Vėjas
1004
|
|
Močia pasislėpė, tėvas pasirodė.
Saulė ir mėnulis
1004
|
|
Pilnas laukas urvelių.
Nupjauta rugiena
1004
|
|
Pusė balta, pusė juoda, galuose raudona.
Diena ir naktis
1004
|
|
Sukarpyta, sudraskyta, laukuose išmėtyta.
Sniegas
1004
|
|
Šio ryto martaitė, perlų kepuraitė.
Rasa
1004
|
|
Tarp dangaus ir žemės mėlyna juosta.
Oras
1004
|
|
Už kaimo grytelės kabo mėsos šmotelis. Šunys loja – pasiekti negali.
Mėnulis
1004
|
|
Vidur dvaro blynas karo.
Mėnulis
1004
|
|
Visą šalį balta paklodė užklojo.
Sniegas
1004
|
|
Ant lentelių vaikštinėja, ragu žolę skabinėja.
Žąsis
1004
|
|
Ant vieno kotelio daug vėliavėlių supasi.
Medis
1004
|
|
Auga ąžuolėlis, ant viršūnės obuolėlis.
Linas
1004
|
|
Aukšta lazdelė, didelė galvelė.
Aguona
1004
|
|
Keli broliukai vienam lopšy guli.
Pupos
1004
|
|
Kėpštakojis pagiry, atžagaris vandeny.
Kiškis ir vėžys
1004
|
|
Marga marginaitė šile baladojasi.
Genys
1004
|
|
Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas.
Medus
1004
|
|
Rudenį gimęs, žiemą miegojęs, vasarą augęs ir miręs.
Rugys
1004
|
|
Striukas bukas vokietukas šimtu rūbų apsirėdęs.
Kopūstas
1004
|
|
Svyru svyru svyruonėlis, lingu lingu linguonėlis.
Beržas
1004
|
|
Šimtas lapų, šimtas palapų, patsai ant vienos kojos.
Kopūstas
1004
|
|
Šiurina, purina ir dangun kopia.
Apynys
1004
|
|
Šliukščia beliukščia visa piniguota.
Žuvis
1004
|
|
Tėvas sieksninis, močia sprindinė, vaikai pabiručiai.
Žirniai
1004
|
|
Tėvas tyslys, močia pamplė, vaikai pabiručiai.
Žirnis
1004
|
|
Troba be langų, be durų, kai šeimininkas nori išeiti, turi duris išlaužti.
Kiaušinis ir viščiukas
1004
|
|
Žalias raitelis ant raudono žirgo joja.
Morka
1004
|
|
Atvažiavo pakulioriai, išsigando gaspadoriai; per lygias pievas važiavo, daug gero sugavo.
Žvejai žvejoja
1004
|
|
Dviem pupom visą lauką apsėja.
Akys
1004
|
|
Yra kalnas, bet ne kalnas; yra miškas, bet ne miškas; yra šakės, bet ne šakės.
Žmogus
1004
|
|
Juodas varnas kranktelėjo, visa giria linktelėjo.
Kunigas
1004
|
|
Karvelis burkuoja, o žvirbliai klausosi.
Mokytojas ir mokiniai
1004
|
|
Septynios mylios vienu tiltu. Tilto gale gražus vainikas. Tas vainikas linksmina visą pasaulį.
Gavėnia ir Velykos
1004
|
|
Septynių mylių tiltas, viename gale dešra, kitame kiaušinis.
Gavėnia ir Velykos
1004
|
|
Šešios kojos, keturios ausys, keturios akys, dvi rankos, dvi galvos ir viena uodega.
Raitelis
1004
|
|
Už tiesų tiesesnis, už kampą kumpesnis, už geležį tvirtesnis, už pagalvį minkštesnis.
Ranka
1004
|
|
Aštradantė paukštė po mišką šniaukštė.
Dalgis
1004
|
|
Ant miško siūlų tinklas.
Kepurė
1004
|
|
Ant medinio tilto čičirikai šoka.
Rėtis
1004
|
|
Ant aukšto kalno be liežuvio bliauna.
Varpas
1004
|
|
Be rankų, be kojų raitas jodinėja.
Balnas
1004
|
