Faktai, straipsniai, foto, naujienos, žinios

Šiandien didžiausias klausimas yra kur imti paskolą ar dėti indėlius. Seniausiai šia veikla užsiimantys laikomi bankai. Nors yra ir kitų kredito institucijų, tačiau daugeliui saugiausia yra bendradarbiauti su banku. Lietuvoje yra daugelis licenciją turinčių komercinių bankų todėl pasirinkti geriausią variantą pagal savo galimybes ir poreikius gali kiekvienas asmuo.

Šiuo metu Lietuvos bankai suteikia paskolas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Taip pat nuo 2004 m. gegužės 1 d. suteikiamos paskolos užsieniečiams (iki minėtos datos paskolas iš Lietuvos bankų galėdavo gauti tik Lietuvoje gyvenantys ar dirbantys užsieniečiai).
Bankas neskolina kiekvienam, kas prašo paskolos, net tuo atveju, jei klientas žada mokėti pakankamai dideles palūkanas, kurios atlygintų paskolos rizikingumą. Bankai normuoja paskolas atsisakydami teikti jas vieniems ir ribodami paskolos dydį kitiems. Taip yra todėl kad bankai perduoda savo lėšas ir negali būti tikri, kad jos bus gražintos.
Paskola suteikiama pilnamečiam asmeniui, turinčiam pakankamas pajamas. Paskolos  grąžinimo termino pabaigoje asmuo turi būti ne vyresnis nei 65 metų (tad paskola gali būti suteikta laikotarpiui nuo 1-erių iki 40-ies metų). Kol kas paskola suteikiama litais, eurais ir JAV doleriais. Paskolos dydis ir finansuojama dalis priklauso nuo Jūsų uždarbio dydžio, nuo įgyjamo turto parametrų (vertės, lokacijos, skolininko amžiaus ir pan.). Finansuojama dalis gali sudaryti nuo 50% iki 100% Jūsų įsigyjamo objekto.

Sudaryti įvairias sutartis – natūralus kasdienio gyvenimo reiškinys. Mes kiekvieną dieną apsipirkinėdami, siųsdami paštu laiškus ar siuntinius, kreipdamiesi į gydytoją ir darydami begalę kitų įprastinių bei kasdienių mums veiksmų, nesusimąstome apie šių veiksmų reikšmę ir teisinius padarinius. Apie tai pagalvojame tik kilus konfliktui, t.y. nusipirkus nekokybišką prekę, praradę siųstą siuntinį ir pan. Tik tokiu atveju paaiškėja, jog visi šie mūsų veiksmai teisiniu atžvilgiu yra sandoriai arba dar tiksliau – sutartys.
Šiame darbe nagrinėsiu paskolos sutartį. Šiuo metu - tai viena aktualiausių sutarčių. Vis daugėja žmonių imančių paskolą iš banko ar privačių asmenų, kad pagerintų savo buities sąlygas. Apie paskolos sutartis labai svarbu išmanyti tiek skolinant, tiek skolinantis, kad galėtume išvengti ne tik materialinių, bet ir moralinių nuostolių.

Paskolos ir indėliai yra glaudžiai susiję su palūkanomis. Imdamas pakola asmuo jei nėra sutarta kitaip kas mėnesį moka bankui tam tikras palūkanas už pasiskolintą kapitalą, o dėdamas indėlį į banką asmuo pagal sutartį gauna iš banko palūkanas už paskolintas lėšas ir taip didina savo turimą kapitalą.
Nuo 1999m. iki šių dienų ženkliai padidėjo suteiktų paskolų  ir indėlių sumos.  Tačiau nors indėlių suma visada lenkė teikiamų paskolų suma, nuo maždaug  2005m. viskas pasikeitė ir čia galima daryti prielaidą, kad žmonės nesugeba patenkinti visų savo poreikių su turimais ištekliais arba papraščiausiai kylant kainoms ir visam pragyvenimo lygiui žmonėm nebeužtenka jų gaunamų pajamų.

PASKOLOS SUTARTIES SUDARYMAS

 Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

• Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku, t.y. paskolos gavėjui perduotas turtas tampa jo nuosavybe.
• Paskolos sutarties šalimis ( subjektais, dalyviais ) gali būti bet kurie civilinės teisės subjektai – fiziniai arba juridiniai asmenys.
• Paskolos sutarties dalyku gali būti pinigai ir rūšies požymiais apibudinami kilnojamieji daiktai.
• Paskolos sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė. Atlygintinė būtų tuomet, kai paskolos dalykas yra pinigai, o jei sutarties dalykas yra rūšies požymiais apibūdinti daiktai – neatlygintinė.
• Paskolos sutartis priskiriama prie vienašalių sutarčių, nes pareigos, išplaukiančios iš šios sutarties, tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas paskolos sutarties pagrindu įgyja reikalavimo teisę.
• Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, kitais atvejais paskolos sutartis gali būti sudaroma ir žodžiu. Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą.
• Pirmoji paskolos gavėjo pareiga – grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Antroji paskolos gavėjo pareiga – sumokėti palūkanas už naudojimąsi atlygintinės paskolos dalyku.
• Praleidęs paskolos grąžinimo terminus paskolos gavėjas paskolos davėjui moka penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
• Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.
• Gali būti sudaroma tikslinės paskolos sutartis, kuri nustato paskolos panaudojimo griežtai nustatytais tikslais sąlyga.
• Paskolos sutartis gali būti sudaroma paskolos davėjui išduodant vekselį, pagal kurį gavėjas įsipareigoja suėjus nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą.
• Įstatymų numatytais atvejais paskolos sutartis gali būti sudaryta išleidžiant ir parduodant obligacijas.
• Gyventojams prieš imant paskolą pirmiausia reikia suvokti, kad ją reikės grąžinti, ir įvertinti savo galimybes mokėti įmokas bei procentus ne vienerius metus. Nevykdant įsipareigojimų, kurie yra įvardinti paskolos sutartyje ir šalims nesusitarus geruoju, galima kreiptis į teismą ir ginčas gali būti perduotas nagrinėti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

PASKOLOS SUTARTIES SAMPRATA

Šiuolaikinėje visuomenėje mes neišvengiamai susiduriame su sutartimis. ,,Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę”. (1, p. 213). Esminis sutarties, kaip susitarimo, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartys sudaromos vadinamuoju laisvės principu, kuris leidžia sutarties šalims laisvai nustatyti tarpusavio teises ir pareigas neperžengiant įstatymo, bendrųjų teisės bei moralės principų ribų. Sutartį pasirašyti gali tas, kuris pagal savo protinį išsivystymą disponuoja proto minimumu, todėl teisės požiūriu gali būti laikomas ,,veiksniu”.
Mūsų dienomis viena aktualiausių yra paskolos sutartis. Kasmet vis daugiau ir daugiau žmonių ima paskolas naujam būstui, automobiliui, studijoms ir t.t.
,,Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita” (1, p. 333). Iš šio apibrėžimo aiškėja paskolos sutarties esmė – šalys sudarydamos šią sutartį, įsipareigoja prisiimti suderintus įsipareigojimus. Paskolos sutartis vadinama sudaryta nuo paskolos dalyko perdavimo momento. Visą riziką nuo šio momento prisiima paskolos gavėjas.
Paskolos sutartis yra atlygintinė, jei paskolos dalykas yra pinigai ir neatlygintinė, jei paskolos dalykas yra daiktai.
Ne tik mūsų šalyje, bet ir kitų šalių, teisės sistemos remiasi tuo, kad bet kokie sandoriai pripažįstami teisiniais tik tada, jeigu jie sudaromi laikantis nustatytos formos reikalavimų. Fizinių asmenų paskolos sutartys turi būti rašytinės formos tik tuomet, kai paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutarties rašytinė forma turi būti visada, nežiūrint kokio dydžio yra suma. Paskolos sutartimi gali būti laikomas ir fizinių asmenų pasirašytas paskolos raštelis ar koks kitas dokumentas, patvirtinantis paskolos perdavimą gavėjui.
Bendruoju atveju rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.
Paskolos sutartį turi pasirašyti tiek paskolos davėjas, tiek paskolos gavėjas. Jeigu vienas iš sutartį pasirašančių fizinių asmenų dėl fizinės negalios pasirašyti negali, jis turi įgalioti pasirašyti kitą žmogų. Be paskolos davėjo ir paskolos gavėjo paskolos sutartyje turi būti išskiriamos šios esminės sandorio sąlygos: paskolos dalykas, grąžinimo terminas, mokamas palūkanos.

Šiuolaikinėje visuomenėje mes neišvengiamai susiduriame su sutartimis. ,,Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę”. (1, p. 213). Esminis sutarties, kaip susitarimo, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartys sudaromos vadinamuoju laisvės principu, kuris leidžia sutarties šalims laisvai nustatyti tarpusavio teises ir pareigas neperžengiant įstatymo, bendrųjų teisės bei moralės principų ribų. Sutartį pasirašyti gali tas, kuris pagal savo protinį išsivystymą disponuoja proto minimumu, todėl teisės požiūriu gali būti laikomas ,,veiksniu”.
Mūsų dienomis viena aktualiausių yra paskolos sutartis. Kasmet vis daugiau ir daugiau žmonių ima paskolas naujam būstui, automobiliui, studijoms ir t.t.
,,Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita” (1, p. 333). Iš šio apibrėžimo aiškėja paskolos sutarties esmė – šalys sudarydamos šią sutartį, įsipareigoja prisiimti suderintus įsipareigojimus. Paskolos sutartis vadinama sudaryta nuo paskolos dalyko perdavimo momento. Visą riziką nuo šio momento prisiima paskolos gavėjas.
Paskolos sutartis yra atlygintinė, jei paskolos dalykas yra pinigai ir neatlygintinė, jei paskolos dalykas yra daiktai.
Ne tik mūsų šalyje, bet ir kitų šalių, teisės sistemos remiasi tuo, kad bet kokie sandoriai pripažįstami teisiniais tik tada, jeigu jie sudaromi laikantis nustatytos formos reikalavimų. Fizinių asmenų paskolos sutartys turi būti rašytinės formos tik tuomet, kai paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutarties rašytinė forma turi būti visada, nežiūrint kokio dydžio yra suma. Paskolos sutartimi gali būti laikomas ir fizinių asmenų pasirašytas paskolos raštelis ar koks kitas dokumentas, patvirtinantis paskolos perdavimą gavėjui.
Bendruoju atveju rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.
Paskolos sutartį turi pasirašyti tiek paskolos davėjas, tiek paskolos gavėjas. Jeigu vienas iš sutartį pasirašančių fizinių asmenų dėl fizinės negalios pasirašyti negali, jis turi įgalioti pasirašyti kitą žmogų. Be paskolos davėjo ir paskolos gavėjo paskolos sutartyje turi būti išskiriamos šios esminės sandorio sąlygos: paskolos dalykas, grąžinimo terminas, mokamas palūkanos.

PASKOLOS SUTARTIES PALŪKANOS, GALIOJIMO TERMINAS, JOS GINČIJIMAS

Palūkanų dydis yra nustatomas abiejų šalių susitarimu. Jeigu susitarimo nėra, tuomet palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinių palūkanų normų, galiojusių paskolos sutarties sudarymo momentu. Palūkanos yra mokamos kas mėnesį, kol grąžinama paskola, jeigu sutarties šalys nėra susitarę kitaip.
Kaip jau minėjau paskolos sutartyje paprastai nurodomos sutarties galiojimo terminas iki kurio pabaigos turi būti paskola grąžinta jos davėjui. Jeigu terminas nenurodytas, tuomet paskolos gavėjas paskolą privalo grąžinti pagal pareikalavimą, t.y. per 30 dienų nuo paskolos davėjo pareikalavimo. Atlygintinės paskolos suma prieš laiką grąžinti galima tik sutikus paskolos davėjui, o neatlygintinės paskolos sumą gavėjas gali grąžinti prieš nurodytą terminą. Jeigu paskolos sutartis nenumato kitaip, tai paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo momento paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. Jeigu buvo paskolinti pinigai, tuo atveju paskolos gavėjas privalo grąžinti tik nominalią sumą, neatsižvelgdamas į piniginio vieneto vertės pasikeitimus.
Paskolos davėjas turi teisę reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolos sumą prieš terminą ir sumokėtų palūkanas, jeigu nevykdomos sutarties sąlygos. Negrąžinęs laiku paskolos sumos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui penkių procentų, o jeigu abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tuomet šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisė reikalauti sumokėti visą likusią sumą kartu su priklausiančiomis palūkanomis.
Paskolos sutartis gali būti tikslinė, t.y. paskolos sutartis sudaryta nustatant joje sąlygą, kad paskolos gavėjas ją naudos tam tikram tikslui. Tokiu atveju paskolos gavėjas privalo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kam paskolos gavėjas naudoja paskolos sutarties dalyką. Jeigu paskolos gavėjas paskolos dalyką naudoja ne pagal tikslinę paskirtį arba nesudaro galimybių paskolos davėjui kontroliuoti, kam naudojama paskola, tuomet paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti likusią paskolos dalį prieš terminą ir sumokėti palūkanas.
Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis paskolos dalyko negavo ar gavo ne visą nurodyta sutartyje, bet tai paskolos gavėjas turi įrodyti. Jeigu paskolos sutartis viršijo du tūkstančius litų ir buvo rašytinė, ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar dėl kitų susiklosčiusių sunkių aplinkybių.
Be abejo, jeigu įrodoma, kad sutarties dalykas iš tikrųjų nebuvo perduotas paskolos gavėjui, tuomet sutartis pripažįstama nesudaryta arba sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų, kai paskolos gavėjas gavo mažiau sutarties dalykų negu buvo nurodyta sutartyje.

GALIMA TEIGTI

• Sutartis – dviejų ar daugiau asmenų susitarimas. Jos esminis požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartys sudaromos laisvės principu.
• Paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus arba daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti pinigus ir daiktus bei sumokėti palūkanas.
• Bet kokie sandoriai, tarp jų ir paskolos sutartis, pripažįstami teisiniais, jeigu jie atitinka nustatytos formos reikalavimus.
• Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinės formos, jei suma viršija 2000 Lt, juridinių asmenų paskolos sudaryta sutartis rašytinės formos turi būti visada.
• Paskolos sutartį turi pasirašyti tiek paskolos davėjas, tiek paskolos gavėjas.
• Palūkanų dydis nustatomas abiejų šalių susitarimu arba pagal paskolos davėjo gyvenamosios arba verslo vietos komercinių bankų vidutinių palūkanų normų.
• Paskolos sutartyje galiojimo terminas paprastai nurodomas arba paskolos gavėjas paskolą [privalo grąžinti pagal pareikalavimą.
• Paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti paskolos sumą ir sumokėti palūkanas prieš terminą, jeigu nevykdomos sutarties sąlygos.
• Paskolos gavėjas gali ginčyti paskolos sutartį, jeigu paskolos dalyko negavo arba gavo ne visą nurodytą sutartyje.