Faktai, straipsniai, foto, naujienos, žinios

Romos katalikų bažnyčios katekizme pateikiama šie 10 Dievo įsakymų:

1. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
2. Netark Dievo vardo be reikalo.
3. Švęsk sekmadienį.
4. Gerbk savo tėvą ir motiną.
5. Nežudyk.
6. Nepaleistuvauk.
7. Nevok.
8. Nekalbėk netiesos.
9. Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries.
10. Negeisk svetimo turto.
 

Kaip Dievas mums davė Savo įstatymą

    Visi žmonės priklauso Dievui. Kiekvienas žmogus priklauso Dievui, nes jis sukūrė mus visus.
    Kadangi mes priklausom Dievui, privalome gyventi dėl Jo. Turime gyventi taip, kad jam patiktume, taip, kaip Jis nori, kad gyventume.
    Dievas pasakė, kaip mums reikia gyventi. Dievas davė mums Savo įstatymą. Jo įstatymas nurodo, ką mes turime daryti ir ko neturime daryti. Įstatymas nusako kokie turėtu būti Dievo vaikai.
    Labai seniai, kai izraelitai buvo ypatingi Dievo žmonės, Dievas davė jiems dešimt dievo įsakymų.
    Izraelitai gyveno palapinėse. Daugybė palapinių eilėmis stovėjo aplink Sinajaus kalną.
    Mozė buvo Dievo tautos vadas. Jis išvedė žmones iš Egipto. Kartą Dievas tarė Mozei: “Liepk žmonėms pasiruošti. Jie turi nusimaudyti ir išsiskalbti savo drabužius. Po trijų dienų Aš juos aplankysiu. Aš nusileisiu ant Sinajaus kalno. Tada su jais pakalbėsiu.“.
    Dievas niekuomet nebuvo nusileidęs kalbėtis su žmonėmis. Tai turėjo būti labai ypatingas Dievo apsilankymas. Izraelitai jo nekantriai laukė. Jie išsivalė palapines, išsiprausė ir išsiskalbė drabužius.
    Trečios dienos ankstų rytą izraelitai pro savo palapinių duris žiūrėjo į Sinajaus kalną. Jie pamatė didžiulį juodą debesį kalno viršūnėje ir išgirdo ten aukštai griaudžiantį griaustinį. Žmonės pastebėjo žaibo strėlę, perskrodžiančia tamsų debesį.
    Mozė sušuko :“Ateikite visi artyn prie kalno!“
    Kai visi susirinko, Dievas nusileido žemyn. Jis nusileido ugnyje ir dūmuose. Kalnas drebėjo, žmonės labai išsigando. Dabar jie galėjo  matyti ir girdėti, kad Dievas yra labai didis. Tada Dievas tarė:                      

Aš esu Viešpats, tavo Dievas.
Neturėk kitų dievų, tiktai Mane.
Nedaryk sau jokio atvaizdo ar paveikslo, nesilenk ir negarbink jų.
Netark Viešpaties vardo, tavo Dievo, vardo be reikalo.
Švęsk sekmadienį.    
Gerbk savo tėvą ir motiną
Nežudyk.                                                      
Nepaleistuvauk.
Nemeluok.
Nevok.
Negeisk svetimo turto.

    Tai yra Dešimt Įsakymų. Dievas pats juos pasakė nuo kalno viršūnės. O jo balsas buvo kaip griaustinis.
     Visi žmonės traukėsi nuo kalno. Jie išsigando. Mozė sakė: “Nebijokite. Dievas parodo jums, koks didis jis yra, kad jūs iš tikrųjų jo klausytumėte!“ ir žmonės pasižadėjo klausyti.

Ką reiškia įstatymas

    Dievo įstatymas reiškia, kad jis turi būti mums svarbiausias.
    Turime mylėti Dievą labiau už ką kitą.
    Turime klausyti Dievo visų pirmiausia.
    Turime daryti visa, ko Dievas nori iš mūsų.
    Turime garbinti Dievą kasdien ir viskuo, ką darome.
    Biblija pasakoja apie vargingą našlę, kuriai Dievas buvo svarbiausias.
    Toje šalyje, kurioje našlė gyveno, buvo baisus badas. Dievas nedavė lietaus, nes žmonės elgėsi labai nedorai. O kai nelijo, niekas neaugo. Nebuvo nei grudų, iš kurių maldavo miltus. Kartą vargšė našlė išėjo į lauką pasirinkti žabų. Ji rinko žabelius, norėdama susikurti ugnį ir iškepti truputi duonos.
    Jai berenkant žabus, keliu atėjo žmogus. Jis buvo ilgais plaukais, su barzda, apdulkėjusiais drabužiais.
    Žmogus paprašė našlės:“ gal galėtum duoti man atsigerti?“ jis buvo sukaitęs ir ištroškęs.
    Našlė sutiko.
    Bet kai tik ji norėjo nueiti, žmogus sušuko:“ Duok man ir truputi duonos!“
    Tačiau našlė nuliūdo:“ Aš išviso neturiu duonos, tik truputėli miltu ir visai mažai aliejaus. Maniau susikurti ugnį ir išsikepti duonos sau ir sūnui. O kai nebeliks, mums teks mirti“ .
    Žmogus tarė:“ Nebijok. Eik ir kepk savo duona. Bet pirmąjį kepaliuką iškepk man ir atnešk. Tada iškepk sūnui ir sau. Dievas sako, kad tau liks ir miltų ir aliejaus tol, kol vėl pradės lyti ir vėl viskas pradės augti.“
    Tas žmogus buvo Dievo pranašas Elijas. Našlė, pasiklausiusi, ką jis sako, nuėjo namo ir iškepė duoną. Ir pirmąjį kepaliuką atnešė Elijui.
    Dievas palaimino moterį. Kai tik jos vaikas ir Elijas norėjo valgyti, ji visada kepdavo duoną. Ir kiekvieną kartą vis dar būdavo likę miltų ir aliejaus, - taip, kaip Dievas buvo pažadėjęs.

Kodėl mes nepaklūstame Dievo įstatymui

    Puiku būti geru berniuku ar mergaite , tiesa? Kai esi geras, jautiesi laimingas. Gali giedoti, šokinėti ir žaisti.
    Bet kai elgiesi negerai, visi nusimena. Mama nuliūsta, tėtis nesidžiaugia ir tu jautiesi nesmagiai. Laimė dingsta.
    Tad kodėl tu nebūni geras visą laiką?
    Na, būti geram visą laiką sunku.
    Netgi suaugę ne visada būna geri.
    Kodėl taip sunku būti geram?
    Todėl, kad mūsų širdyse yra nuodėmė. Ar prisimeni pasakojimą apie Adomą ir Ievą? Šėtonas atėjo pas Ievą ir liepė jai neklausyti Dievo. Ji ir nepaklausė. Ieva suvalgė vaisių, kurį Dievas buvo uždraudęs valgyti. Taip į pasaulį atėjo nuodėmė. Nuodėmė sugadino nuostabųjį Dievo pasaulį. Dabar visi kūdikiai gimsta su nuodėme širdelėje. Kiekvienas berniukas ir mergaitė turi nuodėmingą širdį. Ir suaugusių širdis nuodėmingos.
    Ar prisimeni, kodėl Dievas mus sukūrė? Jis sukūrė tam, kad jį mylėtume, jį garbintume ir jam gyventume.
    Bet nuodėmė mūsų širdyse šnabžda blogus dalykus. Nuodėmė mums liepia būti nepaklusniems. Ji verčia mus priešintis, pyktis, elgtis savanaudiškai. Nuodėmė pirmiausia iškelia malonumus, žaidimus, bei kitus dalykus. Ir mes užmirštame pirmąją vietą atiduoti Dievui.
    Dievo įstatymas nurodo, kad jį turėtume mylėti labiausiai. O mūsų širdelė sako:“ Ne, pirmiausia save.“
    Dievo įstatymas sako, kad turime mylėti vienas kitą, bet mes nemylime. Mes esame savimylos.
    Būti savimyla yra blogai.
    Meluoti ir vogti yra blogai.
    Neklausyti mamos ir tėčio taip pat yra blogai.
    Visi šie blogi dalykai slypi giliai mūsų širdyse. Jie kyla iš širdies gilumos, ir tada mes darome tą, ką patys norime daryti, užuot elgęsi taip, kaip Dievas iš mūsų reikalauja arba ko tėtis ir mama nori. Nuodėmė mūsų širdyse stipriai įsišakojusi. Kartais pats šėtonas šnabžda mūsų širdžiai, ragindamas nusidėti, kaip Ievai.
    Liūdna, kai pagalvojame, jog nuodėmė mūsų širdyse tokia stipri, ir kad visi žmonės nusideda Dievui.

Dievo įstatymas yra geras

    Ar esi laimingas, kai būni nepaklusnus?
    O ne! Būdamas negeras, vaikas niekada nesijaučia tikrai laimingas.
    Nepaklusnumas Dievo įstatymui niekada neatneša laimės ir suaugusiems. Norėdami būti laimingi, privalome paklusti Dievo įstatymui. Turime mylėti Dievą ir žinoti, kad jis myli mus.
    Dievas sukūrė mus dėl savęs, juk tu žinai. Ir mes negalime būti laimingi, jeigu Dievas mumis nepatenkintas. Me laimingi tik tada, kai esame tokie, kokius jis nori mus matyti,
    Ar tu laimingas, kai mama dėl tavęs susierzina? Ne... bet tu esi laimingas, kai mama tavimi patenkinta. Todėl ir mes esame laimingi, kai Dievas patenkintas mumis. Būtent dėl to turime laikytis jo įstatymo.
    Dar yra ir kita priežastis. Jeigu neklausysime Dievo, jis mus baus. Jis privalo mus bausti, nes tai yra teisinga ir neklaužados vaikai to nusipelno.

Vertėtu įsiminti šias mintis:

Viešpats...yra didis ir baisus Dievas  (Pakartoto Įstatymo 7, 21).
Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi (Pakartoto Įstatymo 6, 5).
Tavo žodis yra žiburys mano kojai ir šviesa mano takui (Psalmė 119, 105).
Nėra nė vieno, kuris darytų gera- net nė vienui vieno (Psalmė 53, 3).
Atpildas už nuodėmę- mirtis (Romiečiams 6, 23).

Maldos:

Mielas Tėve, mes stengsimės laikytis Tavo įstatymo. Mes norime gyventi Tau. O, padėk mums teisingai elgtis kasdien: ir kai dirbame, ir kai žaidžiame. Amen.


Padėk mums, mielasis dangiškasis Tėve, laikytis Tavo įstatymų. Nuodėmė labai stipriai valdo mūsų širdis. Padėk mums būti meiliems ir geriems, o Tave mylėti visų labiausiai. Amen.


Tėve, dėkojame, kad Tavo įstatymas pasako mums, kaip tapti laimingais ir gerais. Padėk mum klausyti jo taip, kaip turėtume. Amen.


O Dieve, prašau, man suteikti švarią širdį, kad galėčiau gyventi Tau. Padėk man būti paklusniam ir geram. Aš negaliu būti geras be tavo pagalbos, nes mano širdelė yra nuodėminga. Išgirsk mane dėl Jėzaus vardo. Amen.


Didis ir šventas Dieve, mes žinome, kad mūsų širdys labai nuodėmingos. Mes nusipelnėme bausmės taip, kaipėjos nusipelnė tie blogi žmonės Nojaus dienomis. Bet, Dieve, būk mums gailestingas, atleisk mums mūsų nuodėmes dėl Jėzaus vardo. Amen.