Search

 
 
 
 
Previous article Next article Go to back
       

Pasaka. Apie žmones, taip pat eilės, poezija

Kartą žmogus keikaliojosi:
"Kodėl Pasaulis toks keistas? Kodėl tiek daug Kančios? Kodėl Tiesa ateina pėsčia, o Melas žaibu atlekia? Kodėl miršta Vaikai? Kodėl Vyras negerbia Moters? Kodėl Moteris nemyli Vyro? Kodėl kas Geras tas Kvailys? Kodėl Didvyriai apgavikai?" Ir t.t. Ir t.t.

Keikėsi tiek, kad jo keiksmai buvo pradėti girdėti Danguje. Net Dievui įgryso. Tada Dievas nusiuntė arkangelą serafimą Skaisgirdą paklausti, ko tas pragaro vaikis nori.

"Noriu, kad visi būtų laimingi !!!" - išrėkė žmogelis.

"Ko tu nori, jie ir yra laimingi pagal savo laimės skonį", - nustebo arkangelas. "Vieni čia atėjo ieškoti Pragaro laimės skonio, jie eina ir eis Pragaran. Kiti atėjo ieškoti žmogiskų džiaugsmų ir vargų, jie lieka ir liks čia. Treti atėjo ieškoti tiesos skonio- į juos jau žiūri Dangus, jie eis į Dangų."

"O aš ku eisiu?"- Paklausė žmogelis.

"Tu, kaip ir daugelis- Pragaran"- Nusišypsojo arkangelas ir išnyko.

Finalas 1.
"Kodėl? Kodėl?" - Rėkė žmogelis, "Kodėl toks durnas tas angelas? Kodėl pasaulis toks keistas? Kodėl tiek daug kančios? ..."

Finalas 2.
"Kodėl? Kodėl?" - Rėkė žmogelis. Po to nusispjovė, pasikinkė arklį ir ėmė arti Žemę.

Finalas 3.
Žmogelis nutilo ir gerai apsidairė. Ir kai ką pastebėjo naujo, ko nematė iki tol.

Finalas 4.
Parašyk, kokie galimi finalai komentaruose ;)  

Toliau kas buvo ....

Pasaka čia >>>

Poezija čia >>>
Previous article Next article Go to back
.
To top
Facebook
Share