Žydų kalendorius atsirado seniai, dar prieš Babilono tremtį(tai yra 6 šimtmečius BC); susipažinus su babiloniečių astronomais padėjo žydams sukurti savo kalendorių. Taip atsirado kai kurie mėnesių pavadinimai, susiję su Babilonu. Žydų kalendorius buvo tikslinamas Talmudiniu (2-5 M. M.) ir Gaono (7-9 M. M.) laikotarpiu. Metų skaičiavimo pradžia: pasaulio sukūrimas. Tarp šiuolaikinio Grigaliaus žydų kalendorių skirtumas: 3760 m; taigi 2016 m. sutampa su 5776 žydų metais. Žydų kalendorius remiasi mėnulio ir saulės judėjimo dėsniais. Metuose yra 12 mėnesių, kurie turi 29 arba 30 dienų. Daug švenčių yra paminėtos Biblijoje (hebrajų HAG - "šventė").; vėliau ritualus tikslino mokyti žmonės, rabinai. Pagal savo prigimtį visos tradicinės žydų šventės yra religinės, todėl jos turi būti paisomos visos bendruomenės.
Ankstyvas monoteizmo įsitvirtinimas lėmė, kad čia sunku surasti detalių, susijusių su pagoniškais tikėjimais. Taąiau randama daug sąsajų su žeme, ūkio darbams, kuriuos žydai dirbo prieš Izraelio susikūrimą. Šventimo centre - Jeruzalės šventykla. Daugelyje švenčių ritualų netiesiogiai atsimenamos Jeruzalės šventyklos ritualai ir aukojimo būdai. Dauguma švenčių ir atminimo dienų yra švenčiama vieną kartą per metus. Tik vienas festivalis vyksta kiekvieną savaitę - šeštadienį arba Sabbath "(hebrajų šabat -." Darbų atsisakymas).
Izraelio valstybė buvo įkurta 1948 шк tradicinės kalendorinės šventės išliko nepakitusios. Valstybėje ir praktikoje kartu tradiciniu kalendoriumi Izraelyje yra naudojamas ir Grigaliaus kelanorius. Tai palengvina kominikaciją su pasaulio visuomene. Ortodoksams tradicinis kalendorius išlaikė savo absoliučią pirmenybę. Izraelyje buvo paskelbtos naujos atmintinos dienos:
Katastrofos ir didvyriškumo diena (27 Nisan),
Gynybinės Izraelio Armijos žuvusių karių atminimo diena (simboliškai ji yra minima 4-ąją ijaro, Izraelio nepriklausomybės dienos išvakarėse – 5-ąją ijaro)
Jeruzalė diena ( 27 ijaro). Tai- valstybinės nereliginės šventės; religinės bendruomenės (Izraelio nepriklausomybės diena švęsti žydų ortodoksų apskritimai, kurie tiki, kad žydų valstybė turi nustatyti Mesiją) pripažino tik keletas iš jų. Dabartinė Izraelio žydų bendruomenė yra įvairialypė religine prasme - su skirtingais požiūriais į šventes ir atmintinas dienas. Daugelis pasaulietinės žydų palaiko ryšį su tradicija ir švenčia šventes, nors griežtai nesilaiko visų ritualų. Jie renkasi laisvai, t.y. leidžia sau dirbti kai kuriuos darbus šabo metu. Religingi žydai Šabą laiko žydų bendruomenės esme.
Tišrėjus תשרי
Pirmas mėnuo pagal žydų kalendorių
Svarstyklės – םינזאמ
Mėnesiui Tišrei priklauso Svarstyklių Zodiako ženklas.
Naujieji metai - ראש השנה
Tai ne tik metų pradžia, bet ir jų pabaiga. Tą dieną sprendžiama, “kas kitais metais gyvens, o kas mirs, kas bus pažemintas, o kas išaukštintas”. Dievas sprendžia, kas kitais metais nutiks žmonėms ir kas atsitiks visame pasaulyje.
Teismo pradžia -יום דין
Šią dieną kiekvienas iš mūsų stoja prieš aukčiausiąjį teisybės, sąžinės teismą.
Atminimo diena - יום הזיכרון
Šofaro pūtimas per žydų naujuosius metus turi priversti žmones apgalvoti savo elgesį , pripažinti nuodėmes, bei priminti apie Dievo egzistavimą.
Ragas, šofaras – שופר
“Ragas”. Hebrajų kalboje šis žodis kildinamas iš žodžio “kviesti, skaičiuoti”. Jis labai gerai nusako rago paskirtį – sukviesti visus atgailai, pamąstymams apie savo gyvenimą. Šofarą pučia per Roš ha-Šana ir Jom Kipur.
Šofaro garsai pažadina žmonių širdyse norą atgailauti už savo nuodėmes.
Tradicinis šventinis stalas, paruoštas Roš Ha Šana šventei:
Obuolys su medumi - תפוח בדבש
Obuolius su medumi valgome tam, kad naujieji metai būtų saldūs.
Datulės (tamar) - תמר
TAM (”pasibaigęs”), o MAR(“kartumas”). Datulės simbolizuoja kančių ir nelaimių pabaigą ir laimingų, saldžių dienų pradžią.
Granatas (tautos vienybė) - רימון
Granatas simbolizuoja žydų tautos vienybę, nes granate yra daug kauliukų ir jie yra arti vienas kito..
Žuvies galva - ראש הדג
Žuvis - žydų gausybės simbolis. Jų turi būti tiek, kiek žuvis turi žvynų. Be to , mes visuomet turime būti pirmi, o ne vilktis uodegoj.
Dangaus vartai - שערי שמיים
Atsidaro Roš Ha Šana dieną. Iki Jom Kipur dienos vartai yra atidaryti tam, kad žmonės melstųsi ir sugebėtų gauti atleidimą už savo nuodėmes.
Dievo teismas - דין השמיים
Dievas svarsto, į kurią likimo knyga turi būti įrašytas žmogus: į blogų ar į gerų žmonių skyrių.
Jom Kipur – רופיכ יום
“Teismo Diena”. Dešimta Tišrej mėnesio diena, pati švenčiausia diena metuose, kai Dievas paskelbia galutinį nuosprendį visiems ateinantiems metams, apsprendžia kiekvieno iš mūsų likimą.
Ši diena yra minima vienoje iš Tanacho knygų - Tehilim knygoje. Tą dieną mes privalome prašyti atleidimo už visas padarytas nuodėmes.
Šabat Šuva - שבת שובה
“Sugrįžimo Šeštadienis”. Šeštadienis prieš Jom Kipur, pavadintas pagal Toros dalies, kuri yra skaitoma tą dieną, pirmąjį žodį.
Šabat Šabaton - שבת שבתון
“Šeštadienių šeštadienis”. Jom Kipur dienos papildomas pavadinimas, pabrėžiantis jo didžiulį šventumą. Per Jom Kipur galioja ir Šabato draudimai, bei pasninko draudimai.
Tfila, Tšuva u-Cdaka - תפילה, תשובה וצדקה
“Malda, Atgailavimas ir Pagalba vargšams”. Tai trys dalykai, kurie, anot išminčių, padeda pakeisti blogą nuosprendį ateinantiems metams į gerą.
U-netane tokef - ונתנה תוקף
“Parodykime pagarbą”. Malda, sukurta viduramžiais ravo (rabino) Amnono, kuris buvo žiauriai nukankintas inkvizicijos. Maldoje kalbama, kad Dievas būtent per tas dešimt dienų nusprendžia, kas įvyks ateinančiais metais, apie Jo galybę ir žmogaus menkumą.
Bein Adam le-chavero - בין אדם לחברו
“Tarp žmogaus ir jo artimo”. Įstatymų rūšis, apimanti tik bendravimą tarp žmonių (pvz., negeras elgesys su kažkuo).
Bein Adam le-Makom - בין אדם למקום
“Tarp žmogaus ir Dievo”. Įstatymų rūšis, apimanti bendravimą su Dievu (iš esmės, blogas elgesys su žmogumi – tai irgi negeras poelgis prieš Dievą, todėl skirstymas yra tik sąlyginis). Sakoma, kad per Jom Kipur Dievas atleidžia tik nuodėmes prieš Save, bet neatleidžia skriaudos tol, kol nuskriaustasis neatleidžia skriaudikui.
Pasninkas - צום
“Pasninkas”. Per Jom Kipur negalima valgyti, gerti, nešioti odinės avalynės, bei praustis (tik pačius pirštų galiukus ryte) – visa tai yra daroma tam, kad žmogus “nusimestų” kasdienybės naštą ir visą dieną paskirtų bendravimui su Dievu. Iš esmės, pasninkas tėra būdas palengvinti žmogui bendravimą su Dievų, o ne suvaržymas. Be to, ligoniai, ypač sunkūs, neprivalo badauti, nes visa tai yra skirta žmogaus gyvenimui, o ne mirčiai.
Machzor le-Jom Kipur - מחזור ליום כיפור
“Jom Kipur rinkinys”. Jom Kipur maldos, surinktos vienoje knygoje patogia skaitymui tvarka.
Avinu, Malkeinu - אבינו, מלכינו
“Mūsų Tėve, mūsų Karaliau”. Malda, kurioje yra atgailaujama, prašoma pasigailėti, be to, vardijamos Dievo gerumo savybės.
Izkor - יזכור
“Prisimins”. Gedulinga malda, kurią turi sukalbėti žmogus, netekęs bent vieno iš tėvų. Ją sako per keturias šventes: Jom Kipur, Sukot, Šavuot ir Pesach.
Kaparot - כפרות
“Apsivalymas”. Jom Kipur išvakarėse imami višta ar gaidys, priklausomai nuo žmogaus lyties (galima imti žuvį ar pinigų), ir sukant juos virš galvos, sakoma, kad tai – žmogaus nuodėmių išpirkimas. Paskui paukštį ar pakaitalą atiduoda vargšams. Šio ritualo tikslas – kad žmogus pagalvotų apie savo klaidas, atgailautų.
Seudat mafseket - סעודת מפסקת
“Užbaigiantis valgis”. Paskutinis valgis Jom Kipur išvakarėse. Turi būti sotus, nes yra sakoma, kad tas, kas per šį valgymą prisivalgė – tarsi badautų dvi dienas.
Bigdei lavan - ביגדי לבן
“Balti drabužiai”. Per Jom Kipur reikia rengtis baltai, nes balta spalva – tai tyrumo simbolis. Mes parodome Dievui, kad esame apsivalę nuo nuodėmių, nenusikaltę.
Hadlakat nerot - הדלקת נרות
“Žvakių uždegimas”. Jom Kipur išvakarėse, kaip ir prieš kiekvieną Šabatą, yra uždegamos žvakės.
Kol Nidrei - כל נידרי
“Visos priesaikos”. Prieš pat prasidedant Jom Kipur, sakoma malda, kurioje mes atsižadame visų per metus susikaupusių priesaikų ir pažadų, kad nebūtume niekam nieko skolingi, ypač sau, nes neištesėta priesaika gali pakenkti mūsų nuosprendžiui.
Neila - נילה
“Uždarymas”. Malda, sakoma baigiantis Jom Kipur. Tai - paskutinis šansas ką nors pakeisti. Po jos visi sveikina vienas kitą su laimingais metais.
Kapara - כפרה
“Dvasinis išsivalymas”. Pasibaigus Jom Kipur mes esame įsitikinę, kad Dievas mums atleido ir išvalė mūsų sielas.
Sukot - סוכות
Sukoto šventė prasideda Tišrei mėnesio 15 dieną, po Rosh-Hashana ir Jom Kipur. Šią šventę mes švenčiame 7 dienas. Tai yra viena iš trijų garbinamų švenčių, kai žydai iš viso pasaulio keliavo į Jeruzalę, į Šventyklą.
Tai yra gamtos bei religijos šventė, kuri išsiskiria tuo, kad tą dieną žydai būtinai turi linksmintis.
Sukot turi tris pavadinimus:
1. Gamtos šventė - חג לטבע
2. Religinė šventė - חג דתי
3. Linksmybės šventė - חג שמח
Šventė prasideda būtent tuo metu, kai žmonės pradeda rinkti derlių, ir todėl ji dar vadinama “Derliaus rinkimo šventė”. Ši šventė parodo ryšį tarp žydo ir jo šalies bei praeties šaknų. Šventės simbolika mums primena žydų klajojimą po Sinajaus dykumą, tuos laikus, kai žydai gavo Torą (šventąjį raštą).
Tais laikais, kai Jeruzalėje stovėjo Šventykla, žydai iš visų pasaulio šalių keliaudavo būtent į tą šventą vietą, kur linksminosi bei aukojo Dievui. Sukot yra viena iš tų švenčių, kai priimta linksmintis.
Suka - סוכה
Suka yra skirta laikinam gyvenimui. Tai yra keturių sienų palapinė, pagaminta iš bet kokių medžiagų, tačiau stogas joje būtinai turi būti atdaras. Ant stogo turi būti palmių lapai, kad žmonės galėtų matyti žvaigždes.
Per Sukot šventę įprasta puošti SUKĄ (palapinę). Viduje turi būti 7 augalai, kurie šlovina Izraelį.Tai
Hita (kviečiai),
SEURA (miežiai),
GEFEN (vynuogės),
TEENA (figos),
RIMON (granatas),
ZAIT (alyvos),
TAMAR (datulės).
Patys svarbiausi keturi augalai per Sukot šventę yra
ARBAAT HAMINIM:
ETROG - אתרוג
Šis vaisius yra iš citrusinių giminės. Jis turi kvapą ir skonį. Šie aspektai simbolizuoja žydą-teisuolį, kuris studijuoja Torą ir vykdo Dievo įsakymus.
LULAV - לולב
Tai yra palmės šakos, kurios turi būtinai būti tarp kitų trijų augalų per Sukot šventę.
HADAS - הדס
Mirto lapai.
ARAVA - ערבה
Verbų šakos.
Lulav, Etrog, Hadas ir Arava visi kartu sudaro
ARBAAT HAMINIM (4 augalai kurie simbolizuoja Sukoto šventę).
Ušpizin - אושפיזין
Tradicija teigia, kad kiekvieną palapinę per Sukot šventę aplanko 7 svečiai - UŠPIZIN. Žodis “Ušpizin”aramėjų kalba reiškia “svečiai”. Šie svečiai yra mūsų protėvių Abraomo, Izaoko, Jakovo, Josifo, Mozės, Arono ir Dovydo sielos.
Kiekvienas iš šių protevių pajuto klajonių skonį.
Kadangi Sukot šventę mes švenčiame 7 dienas, tai Tradicija sako, kad kiekvieną šventės dieną mes laukiame vieno iš 7 svečių ir statome papildomą kėdę palapinėje. Pagal žydų Tradiciją kiekvieną vakarą yra skaitoma speciali malda, kuri kviečia protėvį dalyvauti šventėje, o svečių priėmimas - yra vienas iš svarbiausių Dievo įsakymų.
Hol Hamoed - חול המועד
Šventę mes švenčiame 7 dienas. Pirmoji diena yra pati svarbiausia, kadangi kaip ir Šabato dieną (šeštadienį) žydams uždrausta dirbti bet kokį darbą bei ką nors gaminti. Kitos šešios dienos - pusiau šventiškos dienos - Hol Hamoed. Per šias dienas žydai dažnai išeina atostogų ir linksminasi bei gyvena palapinėje.
Šmini Aceret - שמיני עצרת
Aštuntą dieną nuo šventės pradžios yra atskira šventė - Šmini Aceret. Šią dieną žydai skaito atskirą maldą, kurioje prašoma Dievo, kad pasiūstų lietų. Kitą dieną yra ir dar viena šventė, kuri vadinama Simhat Tora - Toros šventė. Apie šią šventę nėra kalbama nei Toroje, nei Talmude. Ji atsirado X a. Babilone. Šią dieną žydai baigia metinį Toros skaitymo ciklą. Ištisus metus žydai gyvena pagal Dievo įsakymus, parašytus Toroje ir skaito Šventąjį Raštą kiekvieną dieną.
Šabat šavua - שבת שבה
Tai Šabatas, kuris yra tarp Jom Kipur ir Sukot.
Chešvanas חשון
Antras mėnuo pagal žydų kalendorių
Marchešvan - מרחשון
Kitas mėnesio Chešvan pavadinimas, t.y. "kartus chešvanas", nes šiuo metu nėra švenčių.
Skorpionas - עקרב
Mėnesio Chešvan Zodiako ženklas.
Pirmoji šventykla - בית המקדש הראשון
Pastatas, kurį karalius Saliamonas pastatė Chešvano mėnesį.
Visuotinis tvanas (Chešvano 17 diena) - המבול
Visuotinis tvanas prasidėjo Chešvano mėnesį. Būtent šį mėnesį Izraelyje prasideda lietūs.
Vėtėn tal ulmatar liberaha - ותן תל ןמתר לברכה
Speciali malda, kurią skaito, prašydami lietaus.
Chešvano pirmoji (alef be Chešvan) - א" בחשון
Pirmoji mėnesio Chešvan diena, kurią mirė žydų tautos pramotė Rachel. Tą dieną žuvo ir Ichakas Rabinas - Izraelio ministras pirmininkas.
Kislevas כסלו
Trečias mėnuo pagal žydų kalendorių
Šaulys - קשת
Vaivorykštė - קשת
Būtent šį mėnesį Izraelyje būna vaivorykščių.
Chanuka - חנוכה
Šventė, kurios pagrindas – realūs įvykiai, t.y. 166 metų pr. mūsų erą makavėjai sukilo prieš Antiocho Epifano, graikų karaliaus, valdžią. Dar vienas šios šventės įvykis – stebuklas, kuris įvyko 3622m (138 m. pr. m. erą) Kislevo 25 dieną , kai šventikai turėjo uždegti Šventyklos šviestuvą-Menorą , bet nerado nė vieno nepaliesto indo su švariu alyvų aliejumi. Šventykloje galima buvo naudoti tik švarų, tam tikru būdu paruoštą aliejų. Jam paruošti reikėjo aštuonių dienų. Buvo nuspręsta uždegti Menorą, nors aliejaus buvo tik vienai dienai. Tačiau įvyko stebuklas: šviestuvas degė ištisas aštuonias dienas. Nuo to laiko mes ir minime šį stebuklą, uždegdami po vieną žvakę 8 dienas iš eilės. O speciali šiai šventei skirta žvakidė vadinama Chanukija.
Spurga - סופגניה (Sufganija)
Šios šventes metu gaminami valgiai ant aliejaus. Vienas iš klasikinių yra spurga.
Chanukija -חנכיה
Žvakidė, kurią tam tikra tvarka uždega Chanukos metu. Kiekvieną dieną pridedama viena žvakė. Visos žvakės yra uždegamos iš dešines į kairę.
Vilkelis (dreidel)- סביבון
Žaislas, kuriuo mes žaidžiame Chanukos metu. Ant sukučio yra surašytos kelios hebrajiškos raidės. Šis žaidimas primena tuos laikus, kai Izraelį valdė graikai ir žmonės buvo priversti slapčia mokyti vaikus Toros ir gimtosios kalbos. Kad graikų valdžia to nepastebėtų, jie pradėdavo žaisti, kai įeidavo sargybiniai.
Aliejus - שמן
Aliejus, kuris buvo įpilamas į žvakidę. Šį alėjų gamino specialiu būdu.
Pergalė- ניצחון
Makavejų pergalė prieš graikus.
Makavėjai -מקבים
Jehudos Makabi vadovaujami sukilėliai. Jie sukilo prieš graikų valdžią po to, kai ši pasikėsino į tai, kas žydams buvo brangiausia - į jų tikėjimą.
Menora - מנורה
Žvakidė kuri stovėjo Šventykloje.
Tarnybinė žvake - שמש
Jos dėka uždegamos kitos aštuonios žvakės. Ji visada turi stovėti atskirai nuo kitų.
Tevetas טבת
Tai ketvirtasis mėnesis žydų kalendoriuje
Ožiaragis - גדי
Ožiaragis - tai Teveto mėnesiui priklausantis Zodiako ženklas. Išminčiai sako, kad dešimties metų vaikas "šokinėja kaip ožys" (Midraš Kohelet). Noras šokinėti kaip ožys atspindi svarbų augimo etapą. Tevetas - Dano genties mėnuo, perėjimas nuo jaunystės iki brandos. Nesubrendimas apibūdinamas kai "bloga akis", o brandos būsena kaip "gera akis". Žmogus turi žengti svarbų žingsnį (šokti, kaip ožys) tam, kad sumažintų pyktį, slypintį gyvūno sieloje.
Septuaginta - תירגום ראשון של תורה ליוונית
Toros vertimas į graikų kalbą. Teveto mėnesį maždaug prieš 2000 metų Egipto faraonas Ptolemėjus surinko 70 žydų išminčių, uždarė juos skirtinguose kambariuose ir privertė versti Torą į graikų kalbą. Išminčiai baigė darbą Teveto 8 dieną. Visų išminčių vertimas buvo identiškas. Šis vertimas buvo pavadintas Septuaginta. Tai seniausias Toros vertimas į graikų kalbą. Teveto 8 yra specialus pasninkas. Išminčiai lygina šią dieną su ta diena, kai buvo sukurtas "aukso veršis", nes neįmanomą išversti Toros į kitą kalbą, visiškai nepakeitus jos turinio reikšmės.
Navuhodonosoras - נבוכדנצר
Babilono karalius, užkariavęs Jeruzalę. Teveto 10 pirmos šventyklos gyvavimo metu, Navuhodonosoras apsupo Jeruzalę. Apgultis tęsėsi dvejus metus. 586 metais 9 Avo dieną karalius grįžo ir sugriovė Pirmąją šventyklą. Be to jis paėmė daugybė žmonių į nelaisvę. Šalis liko griuvėsiuose. Nelaisvė arba Babilono tremtis tęsėsi 50 metų. Teveto 10- apgulties pradžia.Tai visuotinis pasninkas.
Ezra ir Nechemija - עזרה ונחמיה
Pranašai, dvasiniai tautos lyderiai. Jie grįžo kartu su visa tauta iš Babilono nelaisvės. Šie žmonės ragino žydus imtis Antrosios Šventyklos statybos, prisiminti hebrajų kalbą bei tradicijas, pamirštas Babilono tremties laikotarpiu. Deja, šie tautos lyderiai mirė Teveto 9 dieną, todėl Teveto 9 yra specialus pasninkas.
Išvarymas iš Portugalijos -גלות פורטוגל
1512 metais, Teveto 23 dieną žydai buvo išvaryti iš Portugalijos. Nuo tos dienos žydai nebegalėjo gyventi Pirėnų pusiasalyje, nes 1492 jie jau buvo išvaryti iš Ispanijos.
Švatas שבט
Penktas mėnuo pagal žydų kalendorių
Šiame mėnesyje yra 30 dienų. Šį mėnesį švenčiame medžių naujuosius metus. Be to, gamta kaip tik tuo metu pradeda atsigauti po žiemos. Prasideda jų žydėjimo metas. Vienas iš pirmųjų atgyja migdolo medis.
Vandenis – דלי
Švato mėnesiui priklauso Vandenio ženklas, nes kaip tik šį mėnesį Izraelyje dažnai lyja. Toroje rašoma: “Ir vanduo išsipils iš kibirų”
Keturių rūšių naujieji metai minimi Mišnoje –משנה ארבע ראשי שנה:
באחד בניסן - ראש השנה למלכים ולרגלים
באחד באלול - ראש השנה למעשיר בהמה
באחד בתשרי - ראש השנה לשנים ולשמטין ולבלות ולנטיע ולוקות
באחד בשבט - ראש השנה לאילנות
Nisano pirmoji – karalių ir trijų švenčių – Pesach, Šavuot ir Sukot - naujieji metai.
Elulio pirmoji – naujieji metai, kuomet prisimenami laikai, kai į Šventyklą buvo privaloma atiduoti dešimtąją galvijų bandos dalį.
Tišrėjo pirmoji – kalendorinių metų pradžia, šeštadienių, augalų sodinimo naujieji metai.
Švato pirmoji – augalų naujieji metai.
Mišna –משנה
Pagrindinis įstatymų rinkinys, sudarytas pagal sakytinę (žodinę) Torą, kuri ilgus amžius buvo perduodama iš lūpų į lūpas, o vėliau buvo užrašyta.
Septinti metai – שנה שמטה
Kas septintus metus Tu-bišvato šventės metu nesodinami medžiai, nes tais metais negalima dirbti žemės.
Dešimtinė – מעשר
Dešimtoji derliaus dalis, kuri anksčiau buvo atiduodama į Šventyklą. Per Tu-bišvato šventę į Šventyklą buvo atiduodama dešimtoji dalis
Trys šventės –רגלים
Pesachas, Sukotas, Šavuotas,
Per šias šventes senovėje žmonės eidavo į Jeruzalę, į Šventyklą.Ši tradicija išliko iki šių dienų. Ir dabar žmonės keliauja į Jeruzalę šių švenčių metu.
Jūros daina – שירת הים
Jūros daina – tai daina, kurią dainavo Mozė ,vesdamas žydus per Raudonąją jūrą. Ją skaito Švato mėnesį per “šabat šira”.
Nacionalinis Izraelio fondas – קרן קיימת לישראל
Sodinti medžius per Tu-bišvato šventę yra gana nauja tradicija. Pirmą kartą tai įvyko 1884 metais Iesud-Gamalos kolonijoje. Iki Izraelio valstybės susikūrimo medžių sodinimai nevyko kasmet dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, lėšų stygiaus, valdžios draudimo ir panašiai). Dabar už medžių sodinimą per Tu-bišvato šventę yra atsakingas Nacionalinis Izraelio fondas – tai labai svarbi organizacija, įkurta dar sionistų. Jis buvo atsakingas už gyvenviečių įkūrimą ir miškų sodinimą.
Migdolmedis – השקד
Pavasario ir Tu-bišvato šventės simbolis. Izraelyje migdolmedis pražysta pirmasis, ir kaip tik Švato mėnesį mes galime pamatyti gražius baltai-rožinius jo žiedus.
Švato pirmoji – א" בשבט
Šią dieną po keturiasdešimties metų klajonių po dykumą Mozė pradėjo skaityti Torą.
Švato 15 diena – ט"ו בשבט
Kalendorinė šventė – medžių naujieji metai. Šios šventės esmė – meilė žemei ir su ja susiję priesakai. Tu-bišvatas – tai gamtos šventė, kurios metu mes išreiškiame savo meilę medžiams.
Be to, kaip tik šią dieną įvyko pirmas Izraelio Parlamento – Kneseto- posėdis.
Augalų šventė – חג האלונות
Kitas Tu-bišvato šventės pavadinimas.
Medžių naujieji metai – ראש השנה לאלנות
Dar vienas Tu-bišvato šventės pavadinimas.
Septynios augalų rūšys, labiausiai paplitusios Izraelyje –
שבעת המינים
Anksčiau šių augalų pirmuosius vaisius atnešdavo į Šventyklą. Dabar, kai Šventyklos nebėra, per Tu-bišvato šventę mes valgome kai kurių iš jų vaisius. Be to, šie augalai yra Izraelio simboliai.
Kviečiai –חטה
Pirmasis ir svarbiausias augalas iš septynių augalų rūšių.Juos atnešdavo į Jeruzalę per Šavuot šventę.
Miežiai– שעורה
Šiam augalui reikia mažai vandens, todėl jis auga sausringuose Negevo dykumos laukuose. Pirmąsias miežių varpas Šventyklos laikais atnešdavo per Pesaho šventę.
Vynuogės – גפן
Nuo pat senovės Izraelis garsėjo savo vynuogynais. Be to, vynuogės vaidina svarbų vaidmenį žydų gyvenime (vynas – “Kidušas” šeštadienį ir per šventes ir t.t.)
Figos– תאונה
Figos prinoksta vasaros viduryje. Jas galima valgyti ir šviežias, ir džiovintas. Toroje šis augalas yra derlingumo simbolis. Be to figos – taikos ir ramybės simbolis.
Figos yra lyginamos su Tora: “Kiekvienas vaisius turi nevalgomas dalis: datulė – kaulelius, vynuogės irgi kaulelius, granatas – žievelę, o figą galima valgyti visą.”
Granatas – רמון
Granato vaisiai buvo pavaizduoti ant Šventyklos kolonų, dabar ant Toros ritinių, dvasininkų rūbų. Granato atvaizdas dažnai naudojamas kaip vienybės simbolis.
Alyvuogė – זית
Paplitusi kalnuotose vietovėse. Galilėjoje galima rasti alyvmedžių, kuriems yra daugiau nei 1000 metų. Alyvmedžių vaisiai yra naudojami nuo senovės. Juos valgo, spaudžia iš jų aliejų. Šviestuvai su alyvuogių aliejumi degė Šventykloje.
Alyvomedžio šakelė – taikos simbolis. Jos yra pavaizduotos ir Izraelio herbe.
Ne be reikalo Toroje šie vaisiai vadinami “medumi” : datulėse yra daug cukraus. Be to, šio medžio šakos – viena keturių augalų rūšių, naudojamų per Sukot šventę. Išminčiai lygina žydų tautą su datule. Jos vaisiai yra valgomi, šakelės naudojamos palapinių statymui per Sukot šventę, o mediena naudojama namų statybai. Tai pat ir žydų tautoje – kiekvienas žydas yra reikalingas, kiekvienas vykdo savo pareigą.
Adaras אדר
Šeštas mėnuo pagal žydų kalendorių
Žuvis - דג
Adaro mėnesiui priklauso Žuvies Zodiako ženklas.
Purimas - פורים
Istorija:
Baigiantis vergijai Babilone, žydai gyvena Karaliaus Achašverošo imperijoje. Čia jie išsikovojo gerą padėtį ir pagarbą, o po to, kai karalius išsirinko sau žmoną žydę- Ester - Sinedriono pirmininko Mordechajaus dukterėčią - jų gyvenimas dar labiau pagerėjo. Savo grožio dėka Ester tapo mylima žmona, o vėliau ir karaliene.
Bet nepaisant tokios pastovios padėties, žydams ėmė grėsti pavojus. Amanas, karaliaus patarėjas, sumanė sunaikinti visus žydus ir šį pasiūlymą pateikė karaliui, pažadėjęs, jog už sutikimą Achašverošas gaus didžiulius turtus. Ir karalius sutiko. Nors šis sprendimas buvo laikomas didžiausioj paslapty, žydai apie jį sužinojo. Mordechajui pasiūlius, Ester paliepė žydams tris dienas pasninkauti. Šiam paliepimui atminti iki šių dienų Adaro 13 dieną laikomasi taip vadinamo Ester pasninko.
Ketvirtąją dieną Ester nuėjo pas Achašverošą ir ėmė prašyti išgelbėti savo tautą. Karalius negalėjo atsakyti savo gražiajai žmonai ir atšaukė įsakymą, o Amanas buvo pakartas.
Al ha nisim - על הניסים
Speciali padėkos malda Aukščiausiajam u
ž jo kuriamus stebuklus. Ji pridedama prie maldos Amidui ir Birkat-a-mazon.
Aman a raša - המן הראשע
Piktadarys Amanas, pirmasis patarėjas, pagrindinis Achašverošo patarėjas, įtikinęs jį sunaikinti visus ž
ydus Persų imperijoje per vieną dieną, Adaro 13-ąją.
PUR - פןר
Burtai, kuriuos metė Amanas, kad paskirtų ž
ydų sunaikinimo dieną.
Achašveroš - החשוורוש
Persų karalius, Ester vyras.
Vašti - ושתי
Pirmoji Achašverošo žmona.
Mordechai - מרדחי
Ester dėdė,Jis priklausė Benjamino giminei, o jo protėviai buvo išvesti į nelaisvę babiloniečių caro Navuchodonosoro, išvijusio iš Judėjos carą Jegojachiną ir visą eilę
žymių šeimų per 72 metus iki Achašverošo valdymo pradžios.
Homentašen - אוזני המן
Trikampiai pyragėliai su aguonomis, kuriuos valgome per Purim šventę.
Masechot - מסחות
Kaukės, kurias dėvime šventės metu.
Matanot le-evoinim - מתנות לאביונים
Dovanos vargšams, kurias priimta dalinti per Purim. Privalu įteikti dovanėlę ne mažiau kaip dviem ž
monėm.
Mišloah manot - משלות מנות
Mišloah manot – dovanos su vaišėmis šventei, kuriose turi būti bent dviejų rūšių valgio.
Megilat ester - מגלת אסתר
Knyga, kurioje pasakojama apie Purimo įvykius. Ji sudaryta iš pergamento ritinėlio, kuriame ranka už
rašytas tekstas. Ritinėliai surašyti, laikantis tų pačių griežtų taisyklių, kaip ir rašant Torą.
Raašan - רעשן
Tarškynė, naudojama Ester knygos ("Megilat Ester") skaitymo metu, kad nesigirdėtų Amano vardo.
Šušanij - שושן
Miestas Persijoje, kur vyko įvykiai , aprašyti Megilat Ester.
Ester a malka - אסתר המלכה
Karalienė Ester.
Hadasa - הדס
Žydiškas Ester vardas.
“Mišenichnas adar marbim be simha” - מרבין בשמחה משנכנס אפר
“Prasidėjus Adaro mėnesiui, daugėja džiaugsmo”. Šis posakis liudija apie Adaro mėnesio vidinį turinį. Nuo pat pirmos jo dienos juntama džiaugsmo atmosfera, pasiekianti kulminaciją per Purimą.
Parašat Zachor - פרשת זכור
Tai fragmentas iš Toros, primenantis mums apie Amaleką. Paskutinio Šabato metu prieš Purimą (kuris vadinamas Šabat Zachor) skaitantysis Torą melsdamasis sinagogoje papildomai perskaito ypatingą fragmentą, kuris primena mums apie šventą pareigą ištrinti net atminimą apie Amaleką iš pasaulio atminties. Pagal Toros įstatymą, vyrai ir moterys privalo klausytis šios ištraukos skaitymo.
Taanit Ester - תענית אסתר
Karalienės Ester pasninkas. Dieną iki Purim žydai stengėsi surasti prieglobstį nuo priešų; jie pasninkavo ir meldė Aukščiausiojo pagalbos. Mes taip pat pasninkaujame ir meldžiamės Purimo išvakarėse, kad kad Aukščiausiasis išgirstų ž
ydų tautos maldas ir atgailavimus. Jeigu ši diena sutampa su šabatu, Ester pasninkas nukeliamas į ketvirtadienį prieš šabatą. Šis pasninkas prasideda vakare ir baigiasi saulei patekėjus.
Nešima Achat - נשימה אחת
Vienintelis įkvėpimas. Žydų priešų vardai per Purim Šventę skaitomi vienu atsikvėpimu, todėl kad visi jie buvo pakarti tuo pačiu metu.
Kriat Megilla - קריאת מגילה
Megilat Ester (Purimo įvykių aprašymas) skaitymas. Megila skaitoma šventės išvakarėse po Maariv maldos ir antrą kartą - šventės dieną po Šacharit maldos . Tai apeigos, kurias privalo atlikti visi vyrai, moterys ir vyresnieji vaikai. Labai svarbu išgirsti kiekvieną Megilos žodį, kada ją skaito Baal Krija (žmogus, skaitantis Torą). Megila dar vadinama Jgeret ( laiškas ). Skaitymo metu sinagogoje ją išskleidžia, kas primena laiško arba dokumento skaitymą.
Mukefet choma - מוקפת חומה
Apsuptas siena. Miestai, kurie karaliaus Jehošua valdymo laikais buvo apsuptas siena, iki šių dienų Purimq švenčia papildomai dar vieną dieną. Vienas iš tokių miestų yra Jeruzalė.
Akaat Aman - אכת המן
Amano sumušimas. Kai tik Megilos skaitymo metu pasigirsta Amano vardas, visi ima belsti, kelti triukšmą specialiomis tarškynėmis ir t.t. Taip daroma todėl, kad Amano vardas turi būti nustelbtas, užgožtas ir , galų gale, ištrintas iš žmonių atminties. Tačiau verta atsiminti, kad visą likusį Megilos skaitymo laiką negalima triukšmauti arba kalbėtis.
Purim meulaš - פורים משולש
Purimo “Trikampis” . Jei Adaro 15-ąją išpuola per šabatą, miestai, apsupti siena ( tokie kaip Jeruzalė) švenčia ypatingą, trunkantį tris dienas – “trigubą” – Purimą. Megila ir matanot le-evoinim skaitomi penktadienį. Per šabatą ištariama “Al-a Nissim” ir prie įprastinio šeštadieninio Toros skaitymo pridedama ištrauka, susijusi su Purimu. Mišloah manot ir Purimo puota rengiami sekmadienį.
Seudat purim - סעודת פורים
Purimo puota. Purimo dieną dengiamas šventinis stalas Purimo stebuklui pažymėti.
Kol ram - קול רם
Garsus balsas. Keturi sakiniai, aprašantys žydų tautos išsigelbėjimą su Ester pagalba. Juos garsiai skaito kiekvienas bendruomenės narys , o po to pakartoja Baal Krija (Toros skaitytojas).
Afsaka - הפסקה
Pertrauka, trukdymas. Megilos skaitymo metu negalima trukdyti skaitančiajam kalbomis, negalima daryti pertraukos, kai vyksta Megilos skaitymo procesas.
Machacit ašekel - מחצית השקר
Kadaise, kuomet Jeruzalėje stovėjo Šventykla, kiekvienas žydas aukodavo jos reikmėms pusės šekelio monetą. Šis paprotys išliko ir dabar. Pvz.: Pietų Afrikoje žydai Purimo išvakarėse aukoja tris 50 centų vertės monetas . Priimta aukoti tris monetas, kurių vertė atitiktų pusę šios šalies piniginio vieneto vertės.
Nisanas ניסן
Septintas mėnuo pagal žydų kalendorių
Avinas – שור
Horoskopo ženklas atitinkantis Nisano mėnesį.
Pavasario mėnuo – )Hodesh haaviv) חודש האביב
Antras Nisano pavadinimas.
Mėnesių pradžia – )Roš hodašim ראש חודש (
Dar vienas Nisano pavadinimas.
Nisano pirmoji diena – ראש חודש ניסן
Vienas iš keturių „Naujųjų metų“
Išėjimas iš Egipto (nisano 15d.) – יצית מיצראים
Vienas svarbiausių įvykių žydų istorijoje.
Mes švenčiame Pesacho šventę.
Kumelaitės šeštadienis - שבת פרה„
Šabat para“
Šį šeštadienį ... Nisano mėnesį (jeigu šio mėnesio roš-chodėš sutampa su kitu šeštadieniu). Jei roš-chodėš įprasta diena, tai „šabat para“ būna prieš šeštadienį, kai ... Nisano mėnesį).
Pesachas – פסח
Tai pirmoji iš trijų privalomų žydų švenčių, nustatytų Toroje. Šventė pažymi žydų išėjimą iš Egipto.
Pavadinimas „Pesach“ atsirado padarytas iš hebrajiško žodžio
פסח „pasach“, kas reiškia „praėjo“. Taip pat ši šventė turi ir kitus pavadinimus: „pavasario šventė“
חג האביב, nes ji vyksta pavasarį, ir „macos šventė“
חג המצה, nes per Pesachą uždrausta valgyti duoną ir visus gaminius, padarytus iš mielinės tešlos, o leidžiama valgyti tik ... – macą.
Pesach tęsiasi nuo 15 iki 21 mėnesio dienos. Pirmoji ir paskutinė dienos – šventiškos, kitos dienos slaikomos „šventiška kasdienybe“
חול המועד(joms netaikomos taisyklės, kurios pritaikytos šventiškoms dienoms).
Daugelis įstatymų, susijusių su Pesacho švente, yra sukurta daug literatūros – pasakų, pasakojimų, dainų, nieko keisto, juk Pesachas – tai asmeninės ir nacionalinės laisvės, atgimimo šventė, įkvėpusi mąstytojų ir poetų kartas.
Pesecho sederis – סדר פסח
Tai šventiška vakarienė 15 nisano vakare, per kurią laikomasi tam tikros tvarkos, nustatytos tradicijų.
Pesacho chagada – הגדה פסח
Pasakojimas apie Pesachą. Tai tam tikra knyga, kurioje pasakojama apie Pesacho vakarienės tvarką. Buvo kuriama daugelio kartų. Į Chagadą įeina ištraukos iš Toros, maldos, komentarai Talmudo žynių pasakojimai, dainos.
„Tora“– תורה
Pamokymas arba įstatymas, kuri žydai gavo priėję prie Sinajaus kalno.
„Afikomanas“ – אפיקומן
Macos, kurios simbolizuoja Pesacho(Velykų) auka, būtent ja ir pabaigia vakarienę.
„Macos“– מצה
„skurdo duona“
„Maror“- מרור
Vienas iš šešių Pesacho vakarienės valgių. Tai karti žolė, kurią valgo, kad prisimintų koks kartus žydų gyvenimas buvo Egipto nelaisvėje.
„Zroa“– זרוא
Kepta mėsa ant kaulo(pvz. vištos šlaunelė) simbolizuoja stiprią Dievo ranką, išvedusią žydus iš Egipto.
„Beica“– ביצה
Kietai išvirtas kiaušinis simbolizuoja žydų auką Egipto nelaisvėje. Per Pesacho sederį apipilame jį sūriu vandeniu, kuris simbolizuoja žydų ašaras, pralietas nelaisvės metu.
„Charoset“– חרוסת
Saldus mišinys, daromas iš susmulkintų obuolių ir riešutų. Simbolizuoja molį, iš kurio žydai darė plytas Egipto miesto statybai.
Reikšmingos Nisano mėnesio datos:
Nisano 14 diena(יד) – 1943 metų nisano 14 d. prasidėjo sukilimas Varšuvos gėte.
Nisano 16 diena 3833metų(טז) pagal žydų kalendorių griuvo Masados tvirtovė.
Tą pačią dieną prasideda Omeras, kuris trunka 49 dienų iki Šavuoto šventės.
Nisano 20 dieną 1909 metų(
כ) įkurtas vienas didžiausių Izraelio miestas – Tel – Avivas.
Nisano 27 diena(כח) – Katastrofos ir heroizmo diena. 1943 metų nisano 27 dieną buvo galutinai numalšintas Varšuvos geto sukilimas. Šią dieną minimi šeši milijonai aukų, žuvusių nacistinio genocido metais.
Ijaras אייר
Aštuntas pagal žydų kalendorių
Jautis - שור
Ijaro mėnesiui priklauso jaučio Zodiako ženklas.
Pesach-Šeni – פסח שני
Jei dėl kažkokios priežasties žmogus nesugebėjo laikytis Pesach aukos įsakymo, tai Tora duoda jam papildomą galimybę tai padaryti po Ijaro mėnesio 14-os dienos.
Ijaro 4 diena –ד" באייר יום הזיכרון לחללי צ"הל
Šią dieną minimi visi kareiviai, atidavę savo gyvybę už Izraelį. Šią dieną visi žmonės uždega žvakes, renkasi į gedulingus mitingus.Tuomet Izraelyje apmiršta judėjimas.
Nepriklausomybės diena ( 5 ijaro 5708 m.) - ה" באייר יום האצמות
Žydų valstybės įkūrimo diena.
Izkor – יזכור
Katastrofos aukų ir žuvusių karių sielų atminimo diena..
Ijaro 28 diena – כ"ח בא"ר יום שחרור ירושלים
Jeruzalės išlaisvinomo diena. Tuomet buvo išlaisvintas senas Jeruzalės miestas, Šventyklos kalnas bei Vakarinė siena.
Lag ba Omer (33 Omer diena) – ל"ג באור
Prieš daugelį metų Izraelio žemėje buvo maras.Daug žmonių mirė. Būtent 33 Omero dieną maras staiga pasibaigė. Todėl ši diena laikoma švente. Lag ba Omer dieną žmonės linksminasi, kūrena laužus. Jie negali sau leisti to daryti kitomis Omero dienomis, nes visas Omero periodas (49 dienos nuo pirmos Pesaho šventės dienos iki Šavuot šventės) yra pasninko metas.
Sivanas סיון
Devintas žydų kalendoriaus mėnuo
Dvyniai – תאומים
Sivan mėnėsio zodiako ženklas.
Šavuot – חג השבועות
Šventė, kuri prasideda 6 Sivan dieną. Tai yra Toros dovanojimo šventė, pirmųjų vaisių diena. “Šavua” reiškia “savaitė” hebrajų kalba. Nuo antros Pesach šventės dienos yra skaičiuojamos 49 dienos, t. y. - septynios savaitės. Būtent tą dieną Moše Rabeinu (Moze) gavo Įstatymą - Torą ant Sinajaus kalno.
Toros Dovanojimas – זמן מתן תורתינו
Žydų tautos amžino ryšio su Dievu simbolis.
Dešimt Dievo įsakymų – עשרת הדברות
Moralinių nuostatų sąvadas, kurį Dievas davė žmonėms.
Tikun leil Šavuot – תיקון ליל
Knyga, kurią skaitome Šavuot šventės naktį.
Akdamot – אקדמות
Eilėraščio formos kūrinys, parašytas aramėjų kalba. Kūrinys skirtas Dievui šlovinti.
Rut Knyga – מגילת רות
Knyga, kurią skaito Šavuot šventės metų, nes visa tai, kas aprašoma knygoje, vyksta miežių ir kviečių pjūties metų.
Rut – רות
Nežydų kilmės mergina, priėmusi judaizmą. Rut – karaliaus Dovydo prosenelė. Savo uošvei Naomi Rut pasakė: “Tavo Dievas - mano Dievas, tavo tauta – mano tauta”.
Pirmųjų vaisių šventė - šią dieną žmones pradeda nešti Dievui į šventyklą septynių rūšių vaisius :
Kviečiai –
חטה, Miežiai –
שעורה ,
Vynuogės –
גפן, Figos –
תאונה,Granatas –
רמון, Alyvuogė –
זית Datulė –
תמר
Maldos – תפילה
Per Šavuot šventę moterys skaito maldas ,prieš tai uždegdamos žvakes.
Tamuzas תמוז
Dešimtas mėnuo pagal žydų kalendorių
Vežys - (Sartan) סרטן
Mėnesio Tamuz Zodiako ženklas.
Tamuzo 3 diena - ג" בתמוז
Tamuzo trečiąją įvyko mūšis tarp emorėčių ir izraelio sūnų. Mūšis vyko Elono slėnyje. Tuomet galima buvo matyti abu dangaus šviesulius -saulę ir mėnulį - vienu metu.
Pasninkas - (Jom Jud Zain Be Tamuz)צום י"ז בתמוז
Tamuzo 17-ta - pasninko diena. Mes prisimename tą dieną, kuomet buvo buvo pramuštos Jeruzalės sienos. Tai įvyko babiloniečių apgulties metu.
Be to Tamuzo 17-tą Mozė pirmą kartą nusileido nuo Sinajaus kalno
Trys savaitės - שלושת השבועות
Trisgedulo savaites tarp Tamuzo 17-tos ir Avo 9.
Avas אב
Vienuoliktas žydų kalendoriaus mėnuo
Liūto Zodiako ženklas - מזל אריה
Avo mėnesį atitinka Liūto Zodiako ženklas.
Pirmoji mėnesio Av diena - א" באב
Tai yra Arono mirties diena.
Tiša be Av - תשעה באב
Devinta Avo mėnesio diena. Šią dieną buvo nugriautos abi Jeruzalės Šventyklos. 586 metais prieš mūsų erą Navuhodonosoro II kariai nugriovė Pirmąją Šventyklą ir visą Jeruzalės miestą.
Mūsų eros 70 metais tą pačią dieną buvo nugriauta Antroji Šventykla. Ją nugriovė Romos karvedžio Tito kariai. Už įžengimą į Jeruzalę Romoje Titui buvo pastatyta įžymioji Triumfo arka.
Avo Devintoji - žydams yra gedulo ir pasninko diena.
Pasninkas - צום
Laikas, kai draudžiama valgyti, maudytis, dėvėti odinius drabužius, linksmintis it t.t. Pasninko laikas yra skirtas maldoms, istorinių įvykių prisiminimui, bei savo elgesio apmąstymui.
Mažasis pasninkas - צום קטן
Šie pasninkai nėra tokie griežti, kaip dideli, ir trunka nuo ryto iki vakaro.
Didysis pasninkas - צום גדול
Šis pasninkas trunka parą – nuo praėjusios dienos vakaro iki pasninko dienos vakaro. Jie yra griežtesni ir turi daugiau apribojimų.
Jeremijos verksmas - איכה
Malda, kurią skaito Avo Devintąją dieną, apraudodami nugriautas Šventyklas. Šią maldą galima rasti knygoje.
Devintoji Avo mėnesio diena -
ט" באב
Šią dieną 1492 metais, 5252 metais pagal mėnulio kalendorių, buvo paskelbta, kad nekrikščionys (tai yra žydai, musulmonai ir t.t.) netenka teisės gyventi Ispanijoje. Nenorėję krikštytis arba išvažiuoti iš Ispanijos, buvo nužudyti.
Penkioliktoji Avo mėnesio diena -
ט"ו באב
Mūsų laikais tai yra meilės diena. Senovėje ji turėjo ir kitą reikšmę – atleidimo, bei gerų norų .Šią dieną merginos, apsirengusios baltais drabužiais, eidavo į sodus ir vynuogynus, kad susitiktų su savo mylimaisiais.
Diaspora - גלות
Graikų kalba žodis diaspora reiškia išvarymą. Šis žodis yra naudojamas apibendrinti žydams (kartais ir kitų tautų atstovams), gyvenantiems ne savo etninėje teritorijoje.
Babelio išvarymas - גלות בבל
Kai žydai buvo išganyti iš Judėjos po visą Babilonijos karalyste.
Elulis אלול
12-as mėnuo žydų kalendoriuje
Mergelė - בתולה
Elulio Zodiako ženklas yra Mergelė.
“Slichot” - סליחות
Maldos, kuriose prašoma Dievo atleidimo už visas klaidas, kurias padarėm per visus metus.
“Ašrej”, “Haci” - "אשרי" "חצי"
“Slichot” sudedamosios dalys, maldos. Yra pilnas ir sutrumpintas maldos variantas. "Haci" - tai "pusė" (hebrajų k.), tai sutrumpintos maldos pavadinimas.
“Šacharit” -
שחרית, “Mincha” -
מינחה, “Maariv” -
מעריב
Maldos , skaitomos nuo Elulio mėnesio pradžios iki Sukot šventės pabaigos. "Šacharit" - rutinė malda, "Mincha" - dieninė, "Maariv" - vakarinė.
Knyga “Tehilim” - תהילים
Ši knyga įeina į žydų Biblijos - Tanacho, trečiąją dalį - “Ktuvim” ("Raštai"). Šią dalį prideda prie maldų “Šaharit”, “Mincha” ir skaito Elulio mėnesį.
Geri darbai - מעשים טובים
Gerus darbus simbolizuoja advokatas. Advokatas - žmogaus, kuris padarė gerus dalykus, gynėjas teisme.
Blogi darbai -מעשים רעים
Blogus darbus simbolizuoja prokuroras - žmogaus, kuris padarė blogų dalykų, kaltintojas teisme.
“Tšuva”-תשובה
Sugrįžimas prie teisingo gyvenimo, nuodėmių atsikratymas.
“Tfila“ - תפילה
Malda - viena iš trijų priemonių, palengvinančių nuosprendį po teismo.
“Cdaka” - צדקה
Pinigų ir maisto aukojimas vargšams.
Share
