1918-04-19 Oficialiai nustatytos Lietuvos valstybės vėliavos spalvos, susidedančios iš trijų horizontalių juostų: geltonos, žalios ir raudonos. Geltona simbolizuoja auksinius šalies laukus ir saulės šviesą, žalia – vešlius miškus ir gamtą, o raudona – kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę drąsą ir aukas. Šios spalvos atspindi turtingą Lietuvos žmonių kultūros paveldą ir vertybes.
1002  
|
2004-04-02 Lietuva įstojo į NATO – tai reikšmingas įvykis šalies pastangose stiprinti nacionalinį saugumą ir lygiuotis į Vakarų gynybos sistemą. Šis priėmimas atspindi Lietuvos įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir norą bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, siekiant skatinti stabilumą ir saugumą regione.
1001
|
1579-04-01 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą, siekdamas skatinti švietimą ir intelektualinį vystymąsi regione. Ši institucija buvo įkurta siekiant tobulinti mokslų, menų ir humanitarinių mokslus. VU yra vienas seniausių universitetų Rytų Europoje.
1001
|
1957-04-30 Lietuvos televizijos programos pradėtos transliuoti sostinėje Vilniuje – tai reikšmingas įvykis šalies žiniasklaidos istorijoje. Ši plėtra atnešė įvairaus vietinio turinio, įskaitant naujienas, pramogas ir kultūrines programas, vilniečiams ir visiems Lietuvos gyventojams.
1000
|
1922-04-23 Įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje, žyminčios reikšmingą etapą šalies sporto istorijoje. Taigi, žaidėjai aikštėje demonstravo savo įgūdžius, o žiūrovai susirinko stebėti šio naujo ir jaudinančio žaidimo, kuris netrukus užkariaus Lietuvos širdį.
1000
|
1253-04-05 Skuodas ir Gargždai paminėti pirmą kartą. Tai žymi reikšmingą istorinį tų vietovių momentą. Šie du miestai turi unikalią kultūrinę ir istorinę reikšmę, istoriniame kontekste pripažinti pirmą kartą.
1000
|
1971-04-08 Šešių kilogramų meteoritas dramatiškai rėžėsi į Roberto ir Wandos Donahue rezidenciją, sukeldamas smūgines bangas jų namuose Vetersfilde, Konektikuto valstijoje. Netikėtas dangaus svečias paliko pėdsaką ne tik jų nuosavybėje, bet ir jų gyvenimuose. O ramiame priemiesčio rajone sukėlė smalsumą ir jaudulį.
1000
|
1986-04-09 Michailas Gorbačiovas, įtakingas Sovietų Sąjungos lyderis, pirmą kartą įvedė terminą „perestroika“ per svarbią kalbą gyvybingame Toljačio mieste 1986 m. Ši svarbi proga buvo lemtingo reformų judėjimo, kuriuo buvo siekiama atgaivinti sustingusias sovietų politines ir ekonomines sistemas, inicijavimas. Perestroika, rusiškai reiškianti „restruktūrizavimą“, siekė įvesti didesnį skaidrumą, sustiprinti politinį pliuralizmą ir skatinti labiau į rinką orientuotą ekonomiką. Gorbačiovo vizija reiškė nukrypimą nuo dešimtmečius trukusios griežtos komunistinės politikos, kuri padėjo pagrindą dideliems pokyčiams sovietinėje visuomenėje ir galiausiai pakeitė istorijos eigą.
1000
|
1906-04-18 Didysis San Francisko žemės drebėjimas, įvykęs 1906 m. balandžio 18 d., buvo katastrofiškas įvykis, visam laikui pakeitęs miesto istorijos eigą. Šis galingas 7,8 balo pagal Richterio skalę drebėjimas nuniokojo San Francisko įlankos zoną, sunaikindamas daugiau nei 80 procentų miesto pastatų ir infrastruktūros, įskaitant tokias ikonines struktūras kaip Palace Hotel ir dalis krantinės. Griuvėsiuose žuvo maždaug 3000 žmonių. Gaisrai siautėjo kelias dienas, dar labiau sustiprindami tragediją ir pavertę pelenais ištisus rajonus. Apie 250 000 gyventojų liko be pastogės.
1000
|
1814-04-11 Napoleonas Bonapartas buvo ištremtas į Elbos salą – atokų ir vaizdingą brangakmenį, esantį kristaliniuose Viduržemio jūros vandenyse. Rami aplinka, pripildyta bangų, besidaužančių į uolėtą krantą, garsų, atspindėjo jo viduje tvyrojusią suirutė, atspindinti, tapatybę ir nedidelę viltį susigrąžinti savo šlovę.
1000
|
1917-04-06 1917 m. balandžio 6 d. Jungtinės Valstijos pasiekė esminį savo istorijos posūkį, oficialiai paskelbdamos karą Vokietijai ir taip įsitraukdamos į pasaulinį konfliktą, vadinamą Pirmuoju pasauliniu karu. Ši deklaracija pažymėjo reikšmingą karo, kuris jau buvo apėmęs daugybę tautų visoje Europoje nuo pat jo pradžios 1914 m., eskalaciją. Sprendimą prisijungti prie kovos paveikė daugybė įvykių. Tai buvo neribotas Vokietijos povandeninis karas, kuris kėlė grėsmę Amerikos laivybai ir nekaltų žmonių gyvybėms, taip pat Zimmermanno telegramos atradimas, kuriame Vokietija pasiūlė karinį aljansą su Meksika prieš JAV. Prisijungdama prie sąjungininkų galių, apimančių tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Rusija, Amerika siekė atremti centrinių valstybių, įskaitant Vokietiją, Austriją-Vengriją ir Osmanų imperiją, agresiją.
1000
|
Share
