Geriausi anekdotai, juokeliai, juokai, humoras

Kiškis nusipirko plokštelę kurios vienoje pusėje kaip pasigamti pusryčius o kitoje kaip daryti rytinę mankštą.
Eidamas namo kiškis krito o plokštelė skilo per pusę. Parėjęs namo blogai suklijavo. Kitą rytą atsikelia ir paleidžia plokštelę:
- Atsisėskite ant žemės, praskėskite kojas ir plakite kiaušinius kol susidarys putos...

Petriukas neturi šuns, turi katiną.
- Petriuk, - sako jam klasės draugas, - kam tau tas kvailas žvėrelis namie? Mesk jį laukan ir įsitaisyk šunį.
- Šuo pernelyg kvailas padaras, kad aš jį laikyčiau.
- Tai katės kvailos!
- O tu kur nors matei, kad kelios pririštos katės temptų per sniegynus roges su visokiu šlamštu?

Vyras grįžta iš darbo namo, pavargęs visas, nusilesęs... Nueina į virtuvę, o ant stalo raštelis: "Brangusis, išėjau pas draugę, vakarienei žuvis, meškerė spintoje..."

Gūdus miškas. Stovi iš rastų suręsta trobelė. Pareina namo meškinai.
Tėtis meškinas storu balsu rūsčiai riaumoja:
- Kas valgė iš mano lėkštės?
Meškiniukas rėkia iš paskos:
- Kas gėrė iš mano puodelio?
Mama meškinienė atsisuka nuo viryklės:
- Idiotai, aš dar neįdėjau.

Eina vilkas per miska, zuikis praleke su nauju cabrioletu, vilkas klausia:
-Is kur gavai masina?
-Nebegerk ir tu turesi.
Kita diena Vilkas eina, zuikis su nauju keturraciu praleke.
-Is kur gavai keturrati?
-Nebegerk ir tu turesi.
Trecia diena vilkas eina, kiskis su nauju dviraciu pro sona kad dejo
-Is kur gavai dvirati?
-Nebegerk ir tu turesi.
Ketvirta diena eina kiskis per miska, vilkas pist su naikintuvu pro sona, kiskis klausia:
-Is kur gavai?
-Bonkes pardaviau

Eina Raudonkepuraite pas senelę, neša bandeles mamos keptas. Eina, eina, nieko blogo negalvoja ir staiga už nediduko kalnelio pamato vilką. Raudonkepuraitė išsigasta, sustoja ir žiūri į vilką. Tas žiūri į Raudonkepuraitę. Pagaliau Raudonkepuraitė įsidrąsina ir klausia vilko: - Vilke, Vilke, o kodėl tokios dideles tavo ausys? Vilkas tik piktai dėbteli į Raudonkepuraitę ir netikėtai nubėga. Raudonkepuraitė eina toliau.Kiek paėjusi, vėl pamato vilką nedidelėje daubelėje. Dabar jau drąsiai klausia: - Vilke, Vilke, o kodėl tokie dideli tavo dantys? Vilkas vėl piktai į ją pasižiūri ir nubėga. Nieko nesupratusi Raudonkepuraitė eina toliau. Po kiek laiko vėl pamato už nedidelio krūmelio vilką. Puola klausinėti: - Vilke, Vilke, o kodėl tokios didelės tavo akys? Ir tada vilkas, kad sustaugs ant Raudonkepuraitės: - Na galų gale, leisi tu man ramiai nusišikti ar ne?

Sėdi kiškis ir vilkas kalėjime. Kiškis – už laikrodžio vagystę, vilkas – už karvės.
– Kiški, kiek valandų? – erzina vilkas.
– O ką, ar jau laikas karves melžti?

Neša vilkas ir zuikis spintą į 9 aukštą. Vilkas ir sako:
– Zuiki, nubėk pažiūrėti, kiek aukštų liko.
Zuikis nubėga, grįžta ir sako:
– Turiu dvi naujienas: gera ta, kad liko vienas aukštas, o bloga – supainiojom laiptines…

Tėtis meškinas storu balsu rūsčiai išriaumoja:
- Kas valgė iš mano lėkštės?
Meškiukas rėkia iš paskos:
- Kas gėrė iš mano puodelio?
Mama meškinienė atsisuka nuo viryklės:
- Idiotai, aš dar neįdėjau.

Vilkas nusipirko karvę, o kiškis laikrodį. Bet vilkas nemokėjo karvės melžti, o kiškis nepažino valandų. Vilkas pasityčiodamasis paklausė kiškio:
– Kiek dabar valandų?
– Laikas melžti karvę, – atšovė kiškis.

Gauna naujas rusas žinutę:
-Tėte, nuvešk porą baltųjų meškų į Sacharos dykumą, nes kitaip geografijos egzamino neišlaikysiu…

Vaziuoja kiskis su vilku
traukiniu. Naktis. Didelis garsas(buuum).
-Kiskis klausia vilko kas atsitiko?
-Vilkas- maike nukrito.
-Kiskis- tai kodel taip garsiai?
-Vilkas- nespejau nusivilkti.

Eina lapė su vilku. Vilkas sako:
- Gamta šaukia.
- Negirdėjau...- nustemba lapė.

Gražiausiai myli prancūzai, tvirčiausiai myli anglai, greičiausiai myli kiškiai, bet dažniausiai myli ožiai.

Eina vilkas misku. Pamatė kiškį. Nu ir priėjęs klausia:
- Kiški, kiški, ką čia valgai?
- Šokoladą.
- O kodėl taip smirdi?
- Tai aš jau penktą kart jį valgau.

-Ei, vyruk, o kam tau tokia ilga meškerė? Ar giliau nuo kranto žuvys didesnės?
-Ne, vanduo šaltesnis -alus greičiau atvėsta.

Gavo vilkas ir zuikis šaukimus į karo prievolės centrą. Nuėjo drauge. Pirmas į komisijos kabinetą užėjo vilkas. Ten kariškis išsitraukia automatą ir klausia vilko:
- Ar žinai, kas čia?
- Ne...
- Hmm, o tanką esi matęs?
- Ne...
Kariškis susinervina, išsitraukia iš seifo plytą ir vėl klausia?
- Tai gal bent žinai, kas čia?
- Taip! Tai plyta!
- Puiku, nukreipsim į statybinį būrį.
Vilkas išeina iš kabineto labai patenkintas ir sako zuikiui:
- Daryk viską kaip ir aš, kartu tarnausim statybiniame būryje.
Zuikis užeina į kabinetą ir jau nuo slenkščio rėkia:
- Nieko nežinau, nieko nesu matęs!
Karininkas suglumo:
- Na, bet bent jau kažką vistiek žinai?
- Žinau, kad jūsų seife guli plyta!
Kariškis galutinai suglumęs:
- Mhm... į kontržvalgybą!

„Aš negaliu jūsų gydyti, pone. Aš veterinaras“. – „Bet aš jaučiuosi vienišas kaip vilkas…“

Nuėjo kiškis ir vilkas į parduotuvę. Kiškis nusipirko laikrodį, o vilkas karvę. Bet pasirodė, kad kiškis nepažįsta laikrodžio, o vilkas – karvės melžti nemoka.
Vilkas, norėdamas pasišaipyti, sako:
– Ei, kiški, kiek dabar valandų?
Kiškis nesutrinka ir sako:
– Laikas karvę melžti…

Atvažiuoja ežys su
naujausiu BMW, o vilkas jo klausia:
– Iš kur gavai, gal pavogei?
Ežiukas pagalvojo ir atrėžė:
– Nereikia gert, vilke.
Kitą dieną atskrenda vilkas su reaktyviniu lėktuvu. Ežys apstulbęs
sako:
– Iš kur gavai?
Vilkas atsako:
– Butelius pridaviau.

Susitinka ūkininkas miške mešką. Meška klausia:
– Medaus valgysi?
Galvoja ūkininkas, kad jeigu meška siūlo, tai geriau neatsisakyti.
– Valgysiu.
– Tai kai valgysi ir mane pakviesk!

Vaikinas ištisas valandas stovi ant tilto ir stebi meškeriotojus.
– Kodėl jūs pats nebandot meškerioti? – klausia jo praeivis.
– Aš neturėčiau tiek kantrybės.

Grįžta vyras namo iš darbo. Ant stalo raštelis:
„Mielasis, aš išėjau pas draugę. Vakarienė ant viryklės. Meškerės kampe. Jei lydeka kainuos daugiau kaip 5 litai – nupirk ešerių.“

Vyras girtas grįžta namo iš baro.
Žmona jo klausia:
-Ar tu turi svajonių?
-Taip.
-O kokių?
-Mesti gerti.
-Tai mesk.
-O kaip aš be svajonių gyvensiu?

Žmogus susiruošė žvejoti.
Pasiėmė šunį ir meškerę.
Įsėdo į valtį ir plaukia. Žiūri ešerys išlenda. Ešerys sako:
-Duok saldainį!
Žmogus žiūri tai į šunį, tai į ešerį, tai į šunį, tai į ešerį. Šuo sako:
-Ko į mane žiūri? Aš pats apakęs!

Vienas medžiotojas draugams
pasigyrė, kad užrištomis akimis pačiupinėjęs kailį, gali pasakyti, koks tai
žvėris, kiek kailis vertas, ir kokiu būdu buvo sumedžiotas. Draugai nutarė
patikrinti, užrišo akis, atnešė kailį. Medžiotojas pačiupnėjo: - Meška... 500
lt...Šratais. Atspėjo. Atnešė jam kitą kailį. -Lapė... 200 lt...Kilpa... Vėl
atspėjo, draugai sužavėti, privaišino medžiotoją iki žemės graibymo... Ryte
pabunda jis namuose, savo lovoje, žiūri - ogi žmona visa išbalusi, apsiverkusi,
užtinusiom akim. Jis ir klausia: - O ko tu čia dabar bliauni? -O kaip aš galiu
nebliauti, jei tu mane visą naktį čiupinėja burbėdamas: "Žiurkė...3 litai...
Kirviu...

- Ar prisipažįstate medžioklėje pašovęs varovą?
- Taip, prisipažįstu.
- O ar galite pateikti kokių nors švelninančių aplinkybių?
- Taip, to varovo pavardė Kiškis!

Žmogus atvažiavo į kaimą ir nusprendė pažvejoti. Keliaudamas su meškerėmis dėl viso pikto paklausia sutikto kaimiečio:
– Sakykit, jei aš susigausiu kokią žuvį štai tame tvenkinyje, ar tai nebus nusikaltimas?
– Ne, nebus. Tai bus stebuklas.

Trečią valandą ryto žmona tyliai atsikėlė ir nuėjo į sandėliuką. Čia sulaužė visas vyro meškeres, sukarpė valą, per langą išmetė indelį su sliekais ir peiliu supjaustė naujus guminius batus. Šypsodamasi grįžo į miegamąjį ir švelniai prisiglaudė prie vyro. Gyventi jai buvo likusios vos 45 minutės…

Neša vilkas ir zuikis spintą į 9 aukštą. Vilkas ir sako: „Zuiki, nubėk pažiūrėti, kiek aukštų liko“. Zuikis nubėga, grįžta: „Turiu dvi žinias: gera ta, kad liko vienas aukštas, o bloga – supainiojom laiptines…“.

Užsikrėtė visi miško žvėrys triperiu, stovi didžiulėje eilėje prie poliklinikos ir laukia.
Čia atbėga kiškis:
- Sveiki, triperščikai.
Žvėrys:
- O tu ką, nejaugi nesergi?
- Nea, aš pas okulistą, kažkas su akimis - kai sisioju - jos ant kaktos lipa

Jei alkoholis trukdo darbui – mesk! Aišku kad darbą!

Žiema. Piktas lokys valkiojasi po mišką. Tai medį nuverčia, tai kokį žvėrelį išgąsdina. Susitinka kiškį. Tas klausia:
– Meški, kodėl toks piktas?
– Todėl, kad rugsėjį kavos prisigėriau!

Grįžta suvalkietis iš žvejybos ir pasakoja žmonai:
– Jau tas mūsų žmonių šykštumas, tai negaliu! Taigi sutarėm, kad tas, kuris žuvį pagaus pirmas, perka buteliuką, o antras – užkandos. Sėdim, žvejojam. Žiūriu Antano plūdė tik niurkt į dugną, o tas sėdi, apsimeta, kad nemato. Paskui Vincui kažkas kad prisikabino, tai net meškerė sulinko. O Vincas nė krust, aplink žvalgosi, uodus gainioja.
– Tai gal tu pirmas ištraukei? – klausia žmona.
– Ar aš kvailas?! Aš visai be slieko žvejojau!